Mums nepatinka ilgai trunkanti valdžia, tas susigalvojame būdų, kaip ją trumpinti prisirašydami prie trumpinimo, kad tai demokratija. Juk buvo tokie Stalino – Brežnevo laikai, kai tribūnose „sustatyti“ veideliai rodėsi amžini… Tai ne demokratija.
Dvi kadencijos prezidentams, kažkiek kadencijų ligoninių vadovams ir mokyklų direktoriams, kažkiek valdžios „stažo“ valdininkams ir įstatymų leidėjams… kad neužsisėdėtų. Tačiau retas atsimena tuos, kurie valdžioje buvo… labai trumpai.
Šia pastabas parašyti paskatino nesenas politinis nutikimas vokiečių valstybės Tiuringijos žemėje. Joje išrinktas premjeras Thomas Kemmerich premjeru pabuvo 24,5 valandos ir atsistatydino, kilus skandalui dėl to, kad jam rinkimuose padėjo vadinamieji blogiečiai – partija, vadinanti save Alternatyva Vokietijai. Partija visai legali ir veikianti pagal įstatymus, bet, paaiškėjo iš Vokietijos vadovų ir žiniasklaidos, neturėjo dalyvauti balsavime (štai tau ir demokratija – skatina nedalyvauti demokratijoje).
Bet kalba dabar ne apie demokratijos esmę. Kalba apie valdžios (anti)rekordus.
Ponas Kemmerich nėra koks vienintelis trumpavaldystės akibrokštas.
Praeitą mėnesį Jungtinės Karalystės atstovė, Škotijos nacionalinės partijos narė Heater Anderson oficialiai prisaikdinta Europos Parlamento nare, likus vos keturioms dienoms iki Brexit‘o. Didelių pinigų neuždirbo, tačiau juk ne piniguose laimė. Žinodama škotų simpatijas Europos Sąjungai, ji galės didžiuotis, pabuvusi nors kiek pabuvusi Europos parlamentare.
Trumpa valdžia dažniausiai siejasi su kokiais nors istorijos kuriozais, pereinamaisiais laikotarpiais ar tiesiog administracinėmis manipuliacijomis. Rekordas priklauso, regis, meksikiečiui Pedro Lascurain‘ui, kurio būvimas prezidentu netruko nė valandos. 1913 metų vasario 19 dieną jo prisireikė kaip teisinio „buferio“ tarp perversmu nušalinto prezidento Francisco Madero ir Victoriano Huerta, kuris minėtąjį nuvertė. Perversmininkai sumanė „demokratinę“ procedūrą, kuriai reikėjo prezidento, valdžią gavusio ir tuojau pat jos atsisakiusio. Laiko užteko gal tik parašyti oficialiose dokumentuose pilną prezidento vardą — Pedro José Domingo de la Calzada Manuel María Lascuráin Paredes. O ponas Pedro, beje, gyveno dar ilgai, mirė sulaukęs 96 metų ir iki šiol Meksikos istorijoje minimas kaip ilgiausiai gyvenęs prezidentas. Va taip.
Lotynų Amerika žino daugiau trumpos valdžios rekordų. 2001 metais Argentinoje per 10 dienų pasikeitė net penki premjerai, Brazilijos prezidentas Carlos Luz 1955 metais savo poste išbuvo tris dienas. Irgi tik tam, kad formaliai veiktų teisinis valdžios perdavimo mechanizmas. Australijos premjeras Frank Forde 1945 metais poste išbuvo tik aštuonias dienas. Dėl netikėtos šalies vadovo mirties…
Afrikos valstybė Siera Leonė 1971 metais patvirtino naują šalies konstituciją. Prezidento išrinkimas dar nebuvo patvirtintas, tad laikinuoju prezidentu tapo teisingumo ministras Christopher Elnathan Okoro Cole. Po trijų dienų perdavęs valdžią „tikrajam“ prezidentui.
Greitus valdžios pasikeitimus gali nulemti karai ir kitokios negandos. Liūdnai pagarsėjęs Joseph Goebbels pabuvo Vokietijos Reicho kancleriu vos vieną dieną, Arthur Seyss-Inquart buvo Austrijos kancleriu dvi dienas, vien tam, kad įteisintų šalies prijungimą prie Trečiojo Reicho. Tačiau ir tarptautinė taika nebūtinai garantuoja valdžios stabilumą. Italų politikas Amintore Fanfani 1954 metais vadovavo vyriausybei tik dvidešint dienų. Tai buvo ne paskutinis bandymas. Fanfani buvo skiriamas šalies premjeru net penkis kartus. Paskutinį kartą 1987 metais, kuomet jo valdžios kadencija tetruko porą mėnesių. Patirtis, svarbu…
Devintasis JAV prezidentas William Henry Harrison mirė praėjus mėnesiui po inauguracijos (kalbama, kad šalia kitų turėtų ligų dar persišaldė inauguracijos metu), Popiežius Jonas-Paulius (pirmasis) Dievo vietininko misiją taip pat vykdė kiek daugiau nei mėnesį.
Lietuvoje tautos išrinktu prezidentu trumpiausiai buvo Rolandas Paksas, žinia kodėl. Trumpiausia premjerystė priklauso Albertui Šimėnui, irgi, ne paslaptis, dėl kokių priežasčių.
O šiaip tai esame stabili valstybė, nors valdžioje žmonių ilgai nelaikome. Štai kad ir Vokietijoje Angela Merkel premjero poste ilgiau nei Brežnevas prie kompartijos „vairo“. Be jokių kadencijų ribojimo. Tačiau niekas nesako, kad vokiečių valstybėje nėra demokratijos. O su ta Tiuringija tai jau kaip nors…
Užsk. Nr. EV-175
