Spalio pirmąjį savaitgalį Kaune vyko jubiliejinis X tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltų raštai-2018″, kuris subūrė penkis šimtus dvidešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos.
Tai tradicinis festivalis, leidžiantis gyvai prisiliesti prie baltiškų simbolių, įkvepiantis kauniečius ir miesto svečius domėtis tautinės kultūros ištakomis.
Festivalis buvo skirtas labai svarbiai ir iškiliai datai paminėti – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Šių metų festivalio tema – „Saulė baltų kultūroje“. Kiekvienas atvykęs ansamblis stengėsi parodyti, kokia turtinga ir nepaprasta yra prigimtinė kalba. Turbūt sunku būtų rasti tautą, kurios mitologijoje saulei, gėrio ir gyvybės dievybei, nebūtų skiriama ypatinga reikšmė. Ji vadinta Dangaus šeimininke, Šviesos deive. Juk be saulės nebūtų nei žemės, nei žmogaus. Mes gyvename po saule, tai yra, pasaulyje.
Nuo ketvirtadienio ryto Kauno tautinės kultūros centras prisipildė smagaus šurmulio: vaikai, jų tėveliai ir mokytojai bei folkloro ansamblių nariai suko saulėtus ratelius, aiškinosi baltiškų simbolių prasmes, kūrė tradicinius lietuvių ir latvių ženklus, rekonstravo drabužius, gamino žalvarinius papuošalus, dekoravo akmenėlius. Tradicinių amatų kiemeliuose ilgametę patirtį turintys amatininkai – tautinio paveldo tęsėjai iš Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Sūduvos, Sėlijos, Latgalos ir Gardino krašto lankytojus skatino išbandyti įvairias technikas, leido prisiliesti prie smulkiųjų amatų: karpinių, juostų, vilnos, muilo, odos, molio, medžio, metalo.
Tris dienas miesto salėse vyko nemokami koncertai, vakaronės, mokymai, filmų peržiūros, pokalbiai, kur kiekvienas lankytojas buvo sušildytas dainomis apie saulę. Netrūko šokių, vaidinimų, žaidimų, amatų, buvo ir netikėtų atradimų.
Labiau savo kraštą pamilsta tas, kuris ne tik grožisi juo, bet ir pats kuria grožį, dalinasi rankų šiluma, kuris ne tik klausosi dainų, bet ir pats traukia sutartinę. Festivalio dalyviai paminėjo ir Baltų vienybės dieną – Latvijos kultūros vakare susijungė dvi baltų tautos, draugiškai pakviesdamos kaimynus gudus į jungtinį suktinį. Lietuva ir Latvija – tarsi bendraamžės seserys, turinčios bendras šaknis, prieš šimtą metų kartu atgavusios nepriklausomybę.
Festivalio Didysis koncertas „Saulutė leidžias už kalnų“ vyko unikaliame tarpukario pastate – Kauno įgulos karininkų ramovėje. Iškilmingame vakare buvo paminėtas ir Kauno tautinės kultūros centro veiklos 30-metis. Koncerto pabaigoje nuvilnijo bendra festivalio daina „Užteka teka šviesi saulelė“, vainikavusi naujų mokslo metų pradžią.
Festivalio rengėjai šiltai dėkoja saulutei, kuri negailėdama spindulių, nuskaidrino rudenėjantį mūsų miestą, ir visiems bičiuliams, vaikų ir jaunimo folkloro ansambliams, ypatingai Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, visiems partneriams, rėmėjams, patikėjusiems festivalio verte ir parėmusiems šventę, kad galėtų baltiški ženklai suktis vaikų ir jaunuolių širdyse.
Tegul kiekviena diena, tampa nuostabia pamoka apie Lietuvą!
Dalyviai
Lietuvos ir Kauno ugdymo įstaigų ugdytiniai. Amatininkai, tautodailininkai.
Lietuvos ir užsienio vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai: „Dignojīši“ (Latvija), muzikuojanti Žych šeima (Baltarusija), „Ramtatūris“ (Zarasų r.), „Sakalėlis“ (Alytus), „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Jieznelė“ (Jieznas), „Auštaras“ (Kėdainių r.), „Šebukai“ (Jurbarko r.), „Užnovietis“ (Šakių r.), „Kankliukai“ (Prienų r.), „Smilgelė“, (Kėdainių r.), liaudies instrumentų ansambliai (Kazlų Rūda); Kauno miesto ir rajono ansambliai: „Saulės ratu“, „Bitaitė“, „Klumpelė”, „Žilvičiukai“, „Linago“, „Kaukutis“, „Bitula“, „Sauluva“, „Lygutė“, „Luotelė“, „Ratilėlis“, „Dailingė“, „Sodailio“, „Tautinukai“, „Žemynėlė“, „Linksmoji armonika“, Kauno 1-osios muzikos mokyklos muzikantai.
Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
