Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad per 2019 m. sausio–birželio mėn. Kauno apskrityje registruota beveik 30 proc. daugiau vėjaraupių ir net 69,4 proc. skarlatinos atvejų, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Vėjaraupiais ir skarlatina dažniausiai serga vaikai
Per pastarąjį dešimtmetį Kauno apskrityje užregistruoti trys sergamumo vėjaraupiais pakilimai: 2012 m., 2014 m., 2017 m. Didžiausias sergamumas skarlatina nustatytas 2014 m., o pastaraisiais metais registruojama kur kas mažiau skarlatinos atvejų.
Vėjaraupiais ir skarlatina užsikrečiama oro lašeliniu būdu, taip pat per infekuotų ligonių užkrėstus daiktus. Jautriausi šioms infekcinėms ligoms yra 2–8 m. amžiaus vaikai, todėl vaikų kolektyvuose dažnai registruojami vėjaraupių ir skarlatinos protrūkiai.
Kaip atpažinti vėjaraupius ir skarlatiną?
Vėjaraupiai prasideda nespecifiniais simptomais: bendru silpnumu, apetito pablogėjimu, neaukšta temperatūra, po to atsiranda specifinis odos (šlaunų, pilvo, krūtinės, veido ir kt. vietų) ir gleivinių (akių, burnos, lyties organų) bėrimas, kuris trunka apie 5 dienas nuo ligos pradžios.
Skarlatina pasireiškia karščiavimu, gerklės, pilvo skausmu, apetito stoka, padidėjusiais, skausmingais kaklo limfmazgiais, specifišku odos ir burnos išplitusiu susiliejančiu bėrimu, kuris primena švitrinio popieriaus tekstūrą.
Kaip apsaugoti save ir savo vaikus nuo šių infekcinių ligų?
Efektyviausia vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai. Vėjaraupių vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius asmenis. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti tiems asmenims, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir slaugo ligonius, bei tiems, kurie turi riziką susirgti šia infekcija (ugdymo įstaigų, medicinos darbuotojai, moterys planuojančios nėštumą). Taip pat reiktų nepamiršti, jog tie asmenys, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju, per 3–5 d. nuo kontakto pradžios turi galimybę pasiskiepyti. Dėl skiepų reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Nuo skarlatinos skiepų nėra, todėl rekomenduojama laikytis šių nespecifinių profilaktikos priemonių: dažniau plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Jei šeimoje kuris nors asmuo susirgo skarlatina, patariama jam paskirti atskirus indus ir įrankius, neleisti kontaktuoti su kitais sveikais šeimos nariais, dažniau vėdinti patalpas bei atlikti aplinkos valymą ir dezinfekciją.
