vasario 15, 2019
Knygos bičiuliai – apie klimato kaitą ir meteorologiją

Knygos mylėtojų klubo „Beržė“ nariai organizavo užsiėmimą tema „Meteorologijos tarnybos ir jų atradimai. Klimato kaita“. Pranešimą parengė ir skaitė šio klubo narys A. Krikštanas. Pateikiame dalį jo minčių.

Klimatas – graikiškos kilmės žodis, kurio reikšmė – „polinkis“. Lietuvoje reguliarus klimato stebėjimas vyksta nuo 1770 m., kai buvo įkurta Vilniaus universiteto meteorologinė stotis. Šiuo metu meteorologinių tarnybų veikla labai sudėtinga. Tai atlieka superkompiuteriai. Mūsų šalyje toks kompiuteris veikia Saulėtekio slėnyje, bet jis toli gražu neprilygsta patiems galingiausiems superkompiuteriams JAV ir Kinijoje.

Kasdienį oro stebėjimą atlieka palydovai. Vienas toks stebi planetos orus iš 850 km aukščio. Virš Lietuvos jis praskrenda du kartus per parą. Palydovas nuolat fiksuoja temperatūros svyravimus, sniego, ledo, debesų dangą, vandenynų vandens lygį, saulės spinduliuotę, aerozolius atmosferoje.

Žemėje klimatas nuolat kinta. Pavyzdžiui, per paskutinius 2,5 milijono metų šiauriniame pusrutulyje būta 10 ledynmečių. Paskutinis, prasidėjęs prieš 8200 metų ir užtrukęs apie 4000 metų, iš esmės suformavo Pabaltijo žemės paviršių, vandens baseinus (Baltijos ir Juodąją jūras), augmeniją, klimatą. Be jo, dar buvo Mažasis atšalimas (XVI–XVIII a.). Jo metu visiškai užšaldavo Baltijos jūra ir žmonės ledu keliaudavo į Švediją.

Šiuos ir kitus klimato pokyčius rodo geologinės nuosėdos, durpynų durpių klodai, uolienų suirimas, kopų, krantų atodangos, archeologiniai kasinėjimai, metraščių pasakojimai. Patys seniausi ir patikimiausi – ledynų gręžiniai. Iš Grenlandijos ledyno ištraukti ledo kernai gali papasakoti daugiau kaip 120 tūkstančių metų klimato istoriją. Dar vėlesnius laikus liudija Antarktidos ledo mėginiai. Mokslininkai iš jų gauna duomenų apie vulkanines dulkes, vyravusių vėjų greitį, kryptis, atmosferinį slėgį ir kita. Mūsų durpynai byloja apie to meto augmeniją – žiedadulkės rodo net augalų sudėtį, temperatūrą.

Ir vis tik šiandien visus jaudina prasidėjęs (maždaug prieš 100 metų), vis grėsmingesnį pobūdį įgaunantis pasaulinis klimato atšilimas. Globali temperatūra jau pakilo 0,96 laipsnio, masiškai tirpsta ledynai (ir kalnų viršūnėse, ir Arktyje, ir Antarktidoje), kyla vandenų vandens lygis, šylantys ir rūgštėjantys vandenynai daro neigiamą įtaką vandens gyventojams, padažnėjo uraganų, taifūnų, karščio bangų, plečiasi sausumos plotai, kur katastrofiškai trūksta kritulių. Apytikriais paskaičiavimais, klimato kaita kasmet padaro 12 trilijonų dolerių nuostolių.

Klimato kaitą lemia daugelis priežasčių. Tai – ir Saulės spinduliuotės intensyvumas, ir atmosferos sudėties kaita, ir Žemės ašies pasvyrimo pokyčiai, ir ugnikalnių išsiveržimas, ir kita. Šiuo metu žmonija susikoncentravo į „šiltnamio efektą“ mažinančias priemones. Atmosferos ir troposferos šiltėjimą lemia CO2 koncentracijos spartus didėjimas, užteršimas kitomis dujomis. O tai lemia neatsakinga žmogaus veikla. „Šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų šaltiniai: 25 proc. – šiluminės ir elektros energijos gamyba, 24 proc. – žemės ūkio, miškininkystės veikla, 21 proc. – pramoninė gamyba, 14 proc. – transporto išmetamos dujos. Taigi daugiau ar mažiau rezultatai tiesiogiai priklauso nuo žmogaus.

Ką galime pakeisti kiekvienas? Lietuvoje išmetamos CO2 emisijos kiekis didesnis nei vidutiniškai pasaulyje. Dėl to turime gerokai pasitempti. Visokiais būdais turėtume mažinti energijos sunaudojimą, naudoti energiją taupančius įrenginius (elektros lemputes, šaldytuvus, transporto priemones), mažinti atliekas ir geriau jas rūšiuoti, pasodinti daugiau medžių, saugoti mūsų miškus.

 

Knygos mylėtojų klubo „Beržė“ informacija

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 21, 2019

Lietuvos Respublikos seimas 2019-uosius paskelbė Žemaitijos metais, šiais metais sukanka 800 metų kada Žemaitijos vardas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose […]

kovo 20, 2019

Kovo 20-osios popietę Talkšos ežero pakrantėje vyko Pasaulinei Žemės dienai paminėti skirtas renginys. Dalyvių dėmesį traukė iškilminga Žemės vėliavos pakėlimo […]

kovo 20, 2019

Šiaulių kultūros centras kviečia prisijungti prie istorinės atminties projekto įgyvendinimo, kurio tikslas aktualizuoti partizanų kovą už laisvę. Kaip žinia, Lietuvos […]

kovo 18, 2019

2019 m. kovo 16 d. rytmetį Šiaulių rajono tautodailinkai ir meno kūrėjai rinkosi į pavasarišką mugę, kurioje galėjo ne tik […]

kovo 15, 2019

29 metai, kai atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, tai – blyksnis tautos istorijoje, tačiau mums ir ateities kartoms – tai tikras laisvės […]

kovo 14, 2019

Kovo 13 d. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje svečiavosi Vasario 16-osios aktą suradęs Lietuvos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, visuomenės […]

kovo 14, 2019

Kalboje surenkama tautos išmintis. Kalboje atsispindi tautos istorija, patirtis ir tradicijos. Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje vasario pabaigoje prasidėję renginiai, skirti Gimtosios […]

kovo 14, 2019

Mūsų progimnazijos mokiniai visus metus dalyvavo Šiaulių miesto mokinių pilietinėje akcijoje „100 (per)skaitytų knygų Lietuvai“, kurią organizavo Šiaulių „Sandoros“ progimnazija. […]

kovo 13, 2019

Kovo 13 d. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko rašytojo dramaturgo Eugenijaus Ignatavičiaus  kūrybos vakaras. Svečias susirinkusiems pristatė savo naujausią […]

kovo 12, 2019

Kovo 7 dieną  progimnazijoje vyko miesto bendrojo ugdymo mokyklų PUG ir 1–4 klasių mokinių konferencija „Lietuvos vietovardžiai sakmėse, padavimuose, legendose“, […]