Pilnėjant metų aruodams – apie tai, kas svarbiausia
Prieš Vietos savivaldos dieną kalbamės su Klaipėdos rajono meru Vaclovu Dačkausku. Nors metai dar nesibaigė, vardijame tai, kas džiugino, kas pasiekta, ką dar netrukus planuojama baigti, kas nuveikta įdomiausia ir prasmingiausia.
Ar ir šiemet išlaikėme geriausios gyventi Lietuvoje savivaldybės poziciją?
Iš 60 Lietuvos savivaldybių pagal „Veido“ žurnalo reitingus šiemet esame treti. Nusileidome tik Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybėms. Taigi – išliekame tarp lyderių ir esame vieni iš geriausių.
Buvome viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kurioje gyventojų skaičius ne mažėjo, o šiek tiek augo. Tačiau manyta, kad taip yra greičiau dėl to, kad daugiau gyventojų mūsų rajone pagaliau deklaravo savo gyvenamąją vietą. Kaip yra dabar? Ar daugėja mūsų rajone gyventojų, − ypač jaunų?
Labiausiai tai atsispindi ugdymo įstaigas lankančių mūsų rajono vaikų statistikoje. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius šiais mokslo metais mažėjo tik 5 mokiniais (iš viso 4872), tačiau reikia pasidžiaugti, kad į pirmąją klasę atėjo 502 pirmokai, t. y. 51 mokiniu daugiau negu praėjusiais mokslo metais.
Tenkinant rajono vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikius nuo rugsėjo 1 d. Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre atidarytos trys grupės, Vėžaičių pagrindinėje mokykloje – dvi, Šiūparių pagrindinėje mokykloje, Kretingalės mokyklos Girkalių skyriuje, Gargždų ugdymo centre „Naminukas“ − po vieną. Pradėjo veikti VšĮ „Dercekliukas“, kuriame ugdomi 8 ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Taigi tikimės, kad gyventojų nepritrūksime ir ateityje.
Klaipėdos rajonas sulaukia nemažai investicijų. Štai ir šią savaitę dalyvavote UAB „Silberauto“ rengiamo naujojo salono Klaipėdos regione statybos darbų atidarymo ceremonijoje Sendvario seniūnijoje, Sudmantų kaime ir gamyklos „ARLANGA pvc“ atidarymo šventėje Gargžduose. Taigi, tikėtina, kad kursis dar daugiau darbo vietų mūsų rajono žmonėms. O kokio dėmesio iš Savivaldybės susilaukia smulkusis ir vidutinis verslas?
Galime džiaugtis ir Klaipėdos rajone registruotų smulkiųjų įmonių aktyvumu − šiais metais Klaipėdos rajono savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programa sulaukė iš tiesų didelio susidomėjimo, pateikta 11 paraiškų, 10 iš jų gavo finansavimą iš programos.
Prisiminkime, ką šiemet Savivaldybė rekonstravo, modernizavo (atnaujino) ir ką artimiausiu laiku planuoja?
Džiaugiamės atnaujintais kultūros paveldo pastatais − Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centru ir Dituvos pagrindine mokykla. Projektuojamas Dituvos pagrindinės mokyklos antras pastatas.
Atnaujintas Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos bendrabučio pastatas, baigiami Ketvergių pagrindinės mokyklos, Girkalių kultūros namų modernizavimo darbai, taip pat įgyvendinamas Žadeikių kultūros centro modernizavimo projektas. Bus atnaujinti ir Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pastatai.
Galima paminėti ir daug svarbių projektavimo darbų. Parengtas techninis sporto paskirties šaudyklos pastato Kvietinių g. 28, Gargždų m., kapitalinio remonto ir paskirties keitimo į maniežą projektas, rengiamas techninis bendrabučio pastato Žvelsos g. 13, Lapių k., rekonstravimo projektas, pradėtas rengti Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus pastato kapitalinio remonto darbų techninis projektas. Bus parengti Gargždų miesto 51 ir 130 gyvenamųjų namų kvartalų projektai. Šiuo metu vyksta Savivaldybės administracinio pastato priestato statybos ir esamų pastatų rekonstrukcijos projektavimo darbai.
Atliktas vandens kelio Dreverna−Juodkrantė nužymėjimas ir priežiūra navigacijos laikotarpiu, Jokšų tilto ekspertizė.
O kaip šiemet juda rajono kelių rekonstravimo projektai?
Siekiame, kad Gargždų miesto „Vaivorykštės“ gimnazijos bendruomenės nariams būtų saugu ir patogu važiuoti į pamokas. Šiuo metu rekonstruojama J. Janonio gatvės atkarpa, kad eismas vyktų saugiai ir ramiai.
Taip pat dar šiais metais turi būti suremontuota Gargždų miesto Vyšnių gatvė. Parengti Gargždų miesto Ramunių, Laukų, Pievų, Alyvų, Kvietinių, Kuršlaukio gatvių, kelio atkarpos Lėbartai−Ketvergiai projektai. Žinoma, dėmesys – ne vien rajono centrui. Rekonstruojamas kelias Maciuičiai–Ežaičiai. Endriejavo miestelio Ąžuolų, Sudmantų kaimo Sendvario, Saulažolių kaimo Pirmūnų gatvių gyventojai taip pat džiaugsis atnaujintomis gatvėmis.
Nemažai kelių infrastruktūros tvarkymo darbų susiję su turizmo objektais. Tikimasi, kad dar šį rudenį atvažiavus pažiūrėti Olando Kepurės skardžio galėsime saugiai pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje.
Dviratininkai laukia, kada Gargždų mieste Vyturių gatvėje bus pabaigtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Jau nutiesti dviračio takai Gargžduose palei Kretingos plentą iki Užuovėjos gatvės. Taip pat parengti pėsčiųjų, dviračių takų projektai palei Gargždų J. Basanavičiaus gatvę iki Dovilų miestelio, palei Endriejavo miestelio Veiviržėnų gatvę.
Tikimasi, kad bendradarbiaujant su gyventojais, bus pabaigti kelio atkarpos Rimkai–Lėbartai–Dovilai sprendiniai. Pastatytas tiltas Veiviržėnų seniūnijoje per Upytos upę.
O kokie ryškiausi kultūros ir turizmo infrastruktūros gerinimo sričių projektai, pasiekimai, laimėjimai, įsimintiniausi renginiai, kokios gaivinamos ar kuriamos tradicijos?
Gargždų krašto muziejus visai neseniai paminėjo savo veikos 10-metį, atnaujino savo ekspoziciją puikia paroda apie tarpukario Gargždus. Rugsėjį duris atvėrė Klaipėdos rajono amatų centras Veiviržėnuose.
Vienas iš matomiausių Savivaldybės įgyvendintų projektų − Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Piliakalnis gausiai lankomas, nes atsiveriantis vaizdas tikrai nuostabus. Į jį veda žvyruotas kelias. Tačiau laukia dar ir II etapo darbai. Šį projektą kuruoja Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė.
Žinoma, Drevernos apžvalgos bokštas – dar vienas turizmo traukos objektas pamaryje, − patvirtina, kad šiemet stengiamės kilti aukščiau, žvelgti plačiau, svajoti drąsiai ir įgyvendinti, kas sumanyta. Toliau kuriama turizmo infrastruktūra Drevernoje, kad gyventojams ir svečiams čia būtų dar patogiau atvykti ir įdomiau leisti laiką.
Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, bendradarbiaudamas su Kultūros, Architektūros ir urbanistikos, Geodezijos ir GIS skyriais bei Gargždų krašto muziejaus specialistais ir Agluonėnų seniūne LR aplinkos ministerijos kartu su Etninės kultūros globos tarybos organizuojamam etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursui parengė paraišką „Lietuvininkų tapatybės ženklai Agluonėnų seniūnijoje“, kurioje pristatomi Agluonėnų, Vanagų kaimai bei dalis Ažpurvių kaimo. Šiuo metu laukiama konkurso rezultatų.
Organizuotas nuotraukų konkursas „Gargždų karjerų teritorija – šiandien ir vakar“. Nuotraukų autoriai apdovanoti Savivaldybės įsteigtais prizais, suorganizuota paroda. Rekreacinės infrastruktūros sukūrimas Gargždų karjeruose – sena gyventojų ir Savivaldybės svajonė, kuriai išpildyti ir toliau bus ieškoma investicijų.
Galima būtų vardinti daug puikių mūsų rajono kultūros centrų organizuotų renginių, įgyvendintų projektų, − vienas iš jų – Gargždų kultūros centro organizuotas „4 vandenų“ festivalis vyksta ir šiuo metu. Šiemet daugybe renginių turiningai paminėti Etnografinių regionų metai. Džiugu, kad ir seniūnijų šventės kaskart vis turiningesnės ir prasmingesnės, įtraukiančios vis daugiau bendruomenės narių. Štai, pavyzdžiui, Endriejavas šią vasarą įspūdingai atšventė savo 235-ajį gimtadienį. Šventėje pristatytas rekordinio ilgio (235 metrai) endriejaviškių rankomis nuaustas kutinys.
Kokie šiemet labiausiai džiugina rajono sportininkų pasiekimai?
Neužleidžiame pozicijų tarp pirmaujančiųjų Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėse − 2 kartus iš eilės laimėję pirmąją vietą – šiemet esame antri.
Daug turime rajono sportininkų, kuriais galime didžiuotis, šiemet netgi Priekulės E. Vicherto jaunojo talento premiją pelnė I. Simonaitytės gimnazijos moksleivė Violeta Kuldaitė už pasiekimus būtent sporto srityje.
Ko naujo artimiausioje ateityje gali tikėtis jaunimas?
Laimėtas projektas „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“, kuris gavo Europos Sąjungos paramą. Numatoma sukurti materialinę bazę, įrengti jaunimo lauko užimtumo erdvę ir įsteigti Gargždų atvirą jaunimo centrą. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Projektui vadovauja jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė.
Stengiamės skirti daugiau dėmesio vaikų ir jaunimo sveikatai. Iki 2016 m. kovo 31 d. bus įgyvendintas projektas „Sveikatos netolygumų mažinimas Klaipėdos rajono savivaldybėje diegiant jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį“ sudarys sąlygas geriau spręsti problemas, susijusias su grėsmių jaunimo sveikatai mažinimu; sveikos gyvensenos populiarinimu ir su sveikata susijusių žinių teikimu, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos vykdymu. Šį projektą parengė Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, bendradarbiaudamas su Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.
Sprendžiamas klausimas dėl mokinių psichinės sveikatos, − planuojama daugiau psichologų etatų mokykloms.
Pagyvenę žmonės taip pat tikisi daugiau paslaugų, užimtumo?
Stengiamės užtikrinti pagyvenusių žmonių orią senatvę, jų užimtumu yra rūpinamasi, − ir ne tik rajono centre ar Priekulėje, kur jau nuo seniau įsikūrę socialinių paslaugų centrai. Dar šiais metais pradės veikti Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių dienos centras klebonijos patalpose, suremontuotose iš Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšų.
Teigiamai vertinama Trečiojo amžiaus universiteto veikla, kurio 6 fakultetus šiemet lankė per 200 klausytojų.
Ko palinkėtumėte visiems Savivaldybės, jos įstaigų darbuotojams ir tiems, kurie visokeriopai prisideda įgyvendinant mūsų projektus?
Nuoširdžiai sveikinu Vietos savivaldos dienos proga ir linkiu kuo daugiau naujų idėjų ir vienybės jas įgyvendinant. Dar kartą dėkoju Savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojams, mūsų pastatų rekonstravimo ir modernizavimo projektų rangovams, Savivaldybės rėmėjams, gyventojų bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, visiems, kas gyvena Klaipėdos rajone ir stengiasi, kad čia iš tiesų būtų gyventi geriausia!
