Netrukus Visų šventųjų diena ir Vėlinės, kai pagerbiame mirusiuosius. Žinoma, pagrindinis pagarbos ženklas – tai kapų tvarkymas ir lankymas.

Šiemet į Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės raginimą aktyviau prižiūrėti kapines atsiliepė ir Savivaldybės tarybos nariai: Rasa Petrauskienė ir Česlovas Tarvydas su savo komandomis tvarkė  savanorių ir rezistencinio pasipriešinimo kovos dalyvių žuvimo vietas Klaipėdos rajone, kurių iš viso 31.

Tarybos narės Regina Kernagienė ir Andžela Šakinienė kartu su Dauparų−Kvietinių seniūnijos seniūne Judita Čekuoliene kartu su savo šeimų nariais, artimaisiais, ūkininkais ir medžiotojais tvarkė Šlapšilės II ir Šakinių kapines. Nuveikta nemažai darbų – iškirsti menkaverčiai krūmai, ištemptos šakos, kitos šiukšlės, sutvarkyta visa kapinių aplinka, perdažyti kai kurie kryžiai.

Antradienį mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė kartu su žurnaliste Gargždų garbės piliete Aldona Vareikiene aplankė ir simboliškai padėjo gėlių bei uždegė žvakeles ant rašytojo, kunigo, publicisto Mykolo Vaitkaus (1883−1973) tėvų ir giminaičių kapų Gargždų senosiose kapinėse (pats M. Vaitkus palaidotas Providense, JAV) ir  1831 m. sukilimo dalyvio Jono Gelgaudo (1792–1831) Kisinių kapinėse.

„Gargždų kapinėse yra palaidota nemažai žymių žmonių iš senesnių laikų, taip pat yra ir naujesnių kapų. Tai ir Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto tėvai, kažkada gavę prieglobstį dabartiniuose J. Gaigalaičio globos namuose, ir Gargždų garbės pilietė Jovita Skolevičienė, čia ilsisi daug gargždiškių giminių senolių, dalis – galbūt ir užmirštų kapų, tad kviečiu visus – jaunus ir senus, mokinius ir nevyriausybines organizacijas – jungtis į talką ir prieš Mirusiųjų pagerbimo dienas sutvarkyti bent artimiausias kapines, nors dėmesio laukia ir tolimesnių kampelių kapinės“, − kvietė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Priekuliškė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė minėjo, kad dirbdama mokykloje su pradinukais visada prieš Vėlines tvarkydavo kapines, o ir po švenčių nepamiršdavo užsukti uždegti žvakelių ant nelankomų kapų.

„Vaikams tai buvo miela, brangu ir svarbu, manau, jie tose talkose ir kapinių lankymuose daug ką suprato, pajuto. Tikiuosi, kad šią tradiciją turi ir ją tęsia visų rajono mokyklų mokiniai su savo mokytojais. Žinoma, aplankyti kapus, pagerbti žymius ir kitus žmones yra ir kitų progų – įvairios jubiliejinės datos, Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, Motinos ir Tėvo dienos ir daugelis kitų. Kapinės visada atviros istorijos ir etnokultūros pamokoms“, − sakė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Kisinių etnografinės kapinės – muziejus po atviru dangumi. Čia palaidotas ne tik 1831 m. sukilimo dalyvis Antanas Gelgaudas, bet ir vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų Johanas Ferdinandas Kelkis, keletas Mačkų giminės  atstovų (žymus karo lakūnas Erikas Mačkus palaidotas Kauno evangelikų kapinėse) ir kitų, vertų prisiminti ir dar daugiau apie juos sužinoti.

Geriausias šių ir aplinkinių kapinių gidas – Dovilų etninės kultūros centro darbuotojas Helmutas Lotužis. Ir dabar, prieš Vėlines, kartu su žmona Aldona jie tvarkė Kisinių kapines. Tai vienos gražiausių rajono senųjų kapinių, tačiau yra daug neveikiančių kapinaičių, kurios iš tiesų yra savaip gyvos, − juk jose dega įvairiaspalvė istorijos ugnis.

Daugiau apie rajono kapines informacijos, kaip jas tvarkyti, kokių reikalavimų laikytis, suteikti gali Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė, tel. (8 46) 47 15 66, el. p. sonata.smatauskiene@klaipedos-r.lt.