Prof. L. Donskis: „Lietuvos akademinė bendruomenė turi pradėti rimtas diskusijas dėl ateities“

Gruodžio 1 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje Edukologijos fakultetas, švenčiantis savo 55-metį, surengė mokslinę diskusiją su prof. Leonidu Donskiu „Kas laukia universitetų: XXI amžiaus pažadai ir pavojai“.

Savo kalboje prof. L. Donskis apžvelgė universiteto vaidmens sampratą istoriniame kontekste, šiandieninį visuomenės požiūrį ir valstybės politiką universitetų atžvilgiu. „Harvardo universiteto biudžetas yra didesnis už visą Lietuvos biudžetą. Kai pasigirsta kalbos, kad mūsų šalies universitetai turi konkuruoti su geriausiais pasaulio universitetais, norisi paklausti: apie ką kalba? Šiuo metu, kai valstybė nepajėgia turėti strategijos, skirtos savo tarptautinei švietimo ir kultūros dimensijai, kyla klausimas: kas valdo universitetus? Į universitetų tarybas pas mus priėmė bet kokius žmones, kurie nesusiję su šiais universitetais. Tai yra tik politinio pasitikėjimo dalykas ir nieko daugiau. Eksperimentas kainavo štai ką: mes suardėme valstybės politiką, neturėdami savo turtingųjų klasės, kuri būtų angažuota akademiniam pasauliui. Situacija dabar tokia: valstybė nepadeda, o kiti nori primesti kažką, bet nėra įsitraukę į universitetų gyvenimą. Valstybė imituoja, kad valdo procesą aukštajame moksle, tuo tarpu Pramonininkų konfederacija ir kiti panašūs institutai aiškina, kad jie žino, ko reikia šaliai. Situacija veda prie to, kad universitetai bus priversti vykdyti eksperimentus su savimi, kurių rezultatų niekas nežino. Jų nežino valstybė ir visi socialiniai partneriai. Nepaisant to, kad niekas nieko nežino, neprasidėjo konsultacija su akademine bendruomene. Blogiausia yra tai, kad „nepasisekę“ žmonės politikoje ir intelektualiame pasaulyje mėgina vesti šalį.Donskis 6

Mums reikia atsakyti į klausimą: kas bus su aukštuoju mokslu? Ar jis tampa tik tam tikru priedėliu prie korporacijų ir verslo pasaulio, ar jis mažina savo savarankiškumą ir eina kartu su bendrąja europine politika žiūrėdamas, iš kur vėjai pučia, ir atsisako bet kokios lyderystės? Manyčiau, yra kita galimybė, kurią aš palaikau – pradėti nacionalinio masto rimtas diskusijas tarp universitetų Lietuvoje. Jeigu per keletą metų mes neturėsime savo nuomonės, visada bus, kas už mus sugalvos, kaip toliau gyventi. Kyla klausimas, kodėl ir kokiu būdu mūsų universitetai tampa reformos objektu? Manau, kad tai tiesiog yra nauja socialinės kontrolės forma“, – sakė prof. L. Donskis.

Diskusijoje gausiai susirinkę Šiaulių universiteto akademinės bendruomenės nariai prof. L. Donskiui pateikė nemažai klausimų dėl aukštojo mokslo politikos problemų. Jie klausė, kodėl akademikai ir kiti intelektualai yra pasitraukę iš aukštojo mokslo politikos, kas laukia Lietuvos universitetų per artimiausius penkerius metus, kodėl MOSTA tarp grėsmių nurodo pernelyg didelį mokslo ir tyrimų institucijų tinklą, studijų programų dubliavimą, koks prelegento požiūris dėl studijų krepšelio politikos, nevienareikšmio mokslinių publikacijų vertinimo ir kt.

Prof. L. Donskis teigia abejojantis, kad Lietuvos aukštojo mokslo politikoje bus daromi ryžtingi sprendimai, nes ji priklauso nuo politikų, kurie ateina į valdžią. „Permainomis netikiu todėl, kad Lietuva neturi nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos, tokio, koks yra nacionalinis susitarimas dėl šalies gynybos“, – pažymėjo prof. L. Donskis.