1 spalio, 2019
J. Kaučikienė

Rudeninė senjorų išvyka

Kažkada išskaičiau Vaižganto žodžius, skirtus J. Žemaitei: „Tai stambus nešlifuotas akmuo, kuris vertinamas ne matomais spinduliais, tik svoriu… Tai rašytoja, sverianti labai daug karatų.“ Šiandien, kai švenčiame Juozo Tumo-Vaižganto garbingą 150 metų gimimo jubiliejų, neabejodami tuos žodžius galime pritaikyti pačiam Vaižgantui (1869–1933).
Gimė Maleišiuose, Svėdasų valsčiuje (dabar Anykščių kraštas). Kas jis? Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, KUNIGAS. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš kurių išaugo tik penki, dar penki broliai mirė vaikystėje. Juozukas buvo jauniausias, dešimtas vaikas šeimoje. Mokėsi Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje neseniai ir apsilankė Trečiojo amžiaus universiteto knygų bičiuliai.

Muziejus sovietmečiu buvo gerokai sunaikintas, ten gyveno net kelios kolūkiečių šeimos. Vėliau vietinių žmonių iniciatyva restauruotas medinis nedidukas pastatas ir jame įrengta ekspozicija apie Vaižganto mokyklinius metus. Seni rudi mokykliniai suolai, molinė krosnis, skambutis, skelbdavęs pamokos bei  pertraukos pradžią ir pabaigą. Nors paties Vaižganto autentiškų daiktų neišlikę, tačiau vietiniai gyventojai sunešė pageltusias nuo laiko pažymių knygeles, sąsiuvinius, knygas. Buvo išties malonu prisiliesti prie išsaugotų šimtmečio relikvijų (ekskursijos vadovas – žurnalistas ir rašytojas Vytautas Bagdonas).
Vaižgantas mokėsi visą gyvenimą, siekdamas tobulumo: Daugpilio realinėje gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje (į kunigus įšventintas 1893 metais). Vaižganto veikla buvo įvairialypė: įsitraukė į lietuvių klierikų Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, palaikė ryšius su Mosėdžio vietos knygnešiais, platino draudžiamą literatūrą, mokė vaikus skaityti, redagavo nelegalius laikraščius. Buvo slaptai sekamas policijos.
12 metų – Kauno Vytauto bažnyčios rektorius. Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją. Jam buvo suteikti docento ir garbės daktaro laipsniai. 1921 metais įkūrė Lietuvai gražinti draugiją.
Visa tai mes vienaip ar kitaip žinojome, o ekskursijoje išgirdome daugiau apie jo žmogiškąsias charakterio savybes. Ne veltui sakoma, kad Vaižgantas – mūsų visuomenės sąžinė. Visus žavėjo savo paprastumu, nuoširdumu. Eidamas Laisvės alėja, Vaižgantas katilioką nešdavosi rankose: argi suspėsi prieš visus nukelti?.. Jei batai spausdavo, nesidrovėdavo eiti grindiniu basas. Seminarijoje jis klausydavo klierikų išpažinčių. Buvo atlaidus ir tiesmukas. Jei abejodavo dėl kunigystės, sakydavo: „Nenori – nebūk.“ Kai kartą prieš šventimus baigiamojo kurso alumnas suabejojo pašaukimu, Vaižgantas atrėžė: „Ir čia šūdas, ir ten šūdas. Imk šventimus.“ Ėmęs tukti, bandė numesti svorio. Pasisekė numesti 3 kilogramus. Tada ir gimė posakis: „Vargas alkti, vargas ir ėsti.“
Jo kambario durys buvo atviros visiems. Bet tarp prašančiųjų būdavo ir tokių, kurie padarydavo daug nemalonumų. Tad vieną kartą ant durų atsirado kortelė: „Čia ne bankas, pinigų neskolinu.“ Kai Vaižgantas šventė 60-metį, spaudoje pasirodė nuotrauka: sėdi su sutana, su katilioku ant galvos ir šuneliu Kauku (planuojamas būtent toks paminklas Vaižgantui pastatyti Kaune). Apačioje nuotraukos užrašas: „Ieškojau laimės kitiems ir pats laimingas tapau.“
Vedami apmąstymų, pabuvome ir Malaišiuose, Vaižganto gimtinėje, kur neseniai pastatytas paminklas, išdrožti stogastulpiai.
Neliko pamirštas ir rašytojas Jonas Biliūnas, svajojęs apie laimės žiburį. Lankėmės jo muziejuje Niūronyse. Mus sužavėjo Anykščių krašto gamtovaizdžiai. Neaplenkėme Kalitos kalno, sužinojome apie Šeimyniškėlių piliakalnį ir karalių Mindaugą (pasakojo mūsų klubo narys A. Krikštanas), Kupiškyje ieškojome žemėlapyje nurodytų menininko H. Orakausko skulptūrų, stabtelėjome prie Kupiškio marių, iš tolo gėrėjomės sala „Uošvės liežuvis“. Kilo daug idėjų kitoms išvykoms.


27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

12 kovo, 2024

Nuo balandžio 2 dienos visuose Radviliškio rajono baruose nuo 5 valandos ryto iki 10 valandos ryto nebegalės būti prekiaujama pilstomais […]

Bibliotekos nuotr.
5 kovo, 2024

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko susitikimas su profesoriumi Algiu Vyšniūnu, kuris radviliškiečiams pristatė knygas: „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 […]

Augustės Labenskytės nuotr.
27 vasario, 2024

Vasario 24 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje (Radviliškio r.) vyko tradicinis pėsčiųjų žygis-ekskursija „Daugyvenės muziejaus istorijos“. Žygeiviai, nepabūgę lietingo oro, […]

9 vasario, 2024

Visuomenės informavimo etikos komisija pastaruoju metu nagrinėjo kelis skundus dėl konfliktinių situacijų, susijusių su Radviliškio žiniasklaida. Laikraščio ,,Radviliškio kraštas“ leidėjas […]

8 vasario, 2024

2024 m. vasario 7 d. Šiaulių kultūros centre vyko folklorinių šokių vakaronė. Renginio metu bendruomeniškumo jausmas buvo kuriamas prisimenant žinomiausius […]

Audronė Vakarinienė / Liubov Yarmoshenko nuotr.
3 vasario, 2024

2024 m. vasario 1 d. Šiaulių kultūros centre vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė 2024“ mokymai. Mokymuose, kuriuose vedė […]

Augustės Labenskytės nuotr.
31 sausio, 2024

Sausio 25 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vykusi aktuali mokslinė ir praktinė konferencija „Istorinių […]

24 sausio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienio popietę Skėmių kaime susitiko su dviem „Lietuvos galios“ projekto, jungiančio pilietines iniciatyvas visoje Lietuvoje, bendruomenėmis – […]

24 sausio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas darbo dieną Radviliškio regione, apsilankė Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
22 sausio, 2024

2024 m. sausio 21 d. Šiaulių kultūros centre vyko Šiaulių kultūros centro kamerinio choro „Bičiuliai“ (meno vad. Rita Daukantaitė) kūrybinės […]

17 sausio, 2024

Dėl galimo piktnaudžiavimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams Panevėžio miesto bei Telšių, Radviliškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse šią savaitę pradėti […]

15 sausio, 2024

Ne viena Lietuvos savivaldybė yra priversta didinti įmokas už atliekų tvarkymą. Tai yra neišvengiama, nes atliekų tvarkymo sistema yra susijusi […]

11 sausio, 2024

Buvusiam Radviliškio rajono savivaldybės nariui Justinui Kvėgliui pateiktas 13,7 tūkst. eurų civilinis ieškinys. Politikui teks grąžinti į savivaldybės biudžetą nepagrįstai […]

Vilniaus gatvė, Šiauliai. 1936 m., Fot. Kazimieras Skerstonas
15 gruodžio, 2023

Kiekvieno iš mūsų asmeninė istorija persipina su šeimos, bendruomenės, šalies ir viso pasaulio įvykiais – taip kuriama kolektyvinė istorija ir […]

15 gruodžio, 2023

2023 m. gruodžio 13 d. Šiaulių kultūros centro Didžioji koncertų salė skendėjo magijos pursluose – čia vyko premjera – choreografinė […]

12 gruodžio, 2023

Lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje vyko bene didžiausias renginys Šiaulių krašto jaunimui – „Galimybių festivalis TAVO PIN KODAS“. Į renginį […]

8 gruodžio, 2023

Šiemet fiksuotos „Klaipėdos keleivinio transporto“, Radviliškio rajono savivaldybės ir net Visuotinės lietuvių enciklopedijos tinklalapių atakos galutinai sugriovė mitą apie programišiams […]