balandžio 12, 2019
Živilė Akelaitytė
Saulius Margis: kalbėsimės su žmonėmis ir didžiausią dėmesį skirsime tam, ko labiausiai jiems reikia

75 proc. balsavusių pakruojiečių socialdemokratą Saulių Margį išrinko Pakruojo rajono meru. Saulius Margis gimė 1975 m. rugsėjo 6 d. Pakruojyje). Nuo 2011 m. jis dirbo Pakruojo seniūnijos seniūnu. Nuo 1997 m. – Pakruojo baikerių klubo „Laisvieji vanagai“ vienas įkūrėjų ir klubo prezidentas. Naujai išrinkto mero ir tarybos narių priesaika – balandžio 17 dieną.

Gerbiamas Sauliau, kokie motyvai paskatino Jus dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose ir kaip jaučiatės gavęs tokį didelį pakruojiečių pasitikėjimą?

Tai, kad mano kandidatūrą palaikė toks didelis skaičius rajono gyventojų, matyt, rodo, kad žmonės nori kažko naujesnio.  Juk jie parodė pasitikėjimą ne tik manimi, bet ir mūsų sąrašu. Tarybos nario mandatus laimėjome 12 socialdemokratų. Iš tų žmonių, atrodo, šeši yra visiškai nauji ir iki šiol rajono tarybos veikloje nedalyvavę. Atsinaujinimas ryškus ir tas atsinaujinimas, matomai, buvo reikalingas Pakruojo rajono žmonėms, nes už mūsų vyresnius partiečius balsavo žymiai mažiau rinkėjų. Jie reitingavo naujus narius.

Kitas dalykas, pralaimėję praėjusius savivaldybės tarybos ir mero rinkimus, mes aktyviai ruošėmės ateinantiems. Buvo atnaujinta partija, po ko aktyviau jos veikloje pradėjo dalyvauti jaunesni žmonės. Vyresnio amžiaus nariai jiems užleido iki tol turėtas pozicijas, sudarydami sąlygas dirbti, dalijosi su jais patirtimi. Tai ir sudarė galimybes laimėti šiuos rinkimus.

Nors socialdemokratai gavote tikrai daug mandatų, bet sklandžiam darbui vis tik reikia pasitelkti ir kitas partijas. Kokios partijos jungiasi į koaliciją?

Taip, koalicija jau sudaryta. Ją sudaro socialdemokratai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.  

Ar tai reiškia, kad visiškai keisis savivaldybės vadovybė?

Taip, savivaldybės vadovybė keisis. Bus pakeisti visi savivaldybės vadovai.

Paminėjote, kad žmonėms reikia permainų. Ir dirbdamas seniūnu, ir per rinkimus daug bendravote su rajono gyventojais ir tikriausiai pastebėjote, kokių permainų jiems reikia? Tad ką, Jūsų manymu, reikėtų keisti Pakruojo rajone?

Kai pradėsime dirbti, ir susižiūrėsime. Turime savo programą. Pagal tą programą ir dėliosimės prioritetus. Pasižiūrėsime, kas ankstesnėje veikloje žmonių netenkino, atsižvelgsime į jų minimas problemas, kurios galbūt ne visai taip buvo sprendžiamos. Taip pat atliksime savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonių ir įstaigų inventorizaciją, kalbėsimės su žmonėmis ir didžiausią dėmesį skirsime tam, ko labiausiai jiems reikia. Reikia operatyviau spręsti rajono gyventojų problemas. Tas, kurias galima išspręsti iškart, ir reikia spręsti, tų, kurių tuojau pat negalima išspręsti, reikia suplanuoti ir žmonėms duoti realius pažadus.

Manau, reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis, atviriau dirbti, nes, matyt, neatsitiktinai, Pakruojo rajono savivaldybės pagal skaidrumo indeksą buvo atsidūrusi priešpaskutinėje vietoje. 

Kokias spręstiniausias problemas matote iš pirmųjų pabendravimų su rajono gyventojais?

Spręstiniausios problemos tokios pat, kaip ir visuose šalies rajonuose. Viena jų – susisiekimas. Kaimiškose vietovėse, kaip ir kitose savivaldybėse, labai daug žvyrkelių. Skaudus klausimas – mokyklos. Galvojame, ką daryti, kad jų netektų uždaryti. Gyventojams rūpimas klausimas – medicinos įstaigų perspektyvos.

Seniūnijose aktualus yra vandentvarkos klausimas. Ir nuotekų surinkimas, ir geriamas vanduo.

Yra ir paprastesnių klausimų. Galbūt reikia apšviesti daugiau gatvių, gal ir ilgiau jos turėtų būti apšviestos. Kaip ir visuose rajonuose, visose srityse yra problemų. Turime ir didesnių, ir smulkesnių problemų, o didžiausia, kaip ir sakiau, yra keliai, jų tvarkymas ir asfaltavimas.

Gal jau dirbdamas seniūnų spėjote pajusti centrinės valdžios ir savivaldos santykius. Jūsų manymu, ar regionams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys?

Dėmesys regionams turi būti neabejotinai didesnis. Matome, koks centralizavimas vyksta. Centralizuojamos įmonės, įstaigos.  Net valstybines įstaigas iškelia iš rajonų centrų. Dėl to mažėja darbo vietų. Kad ir miškų urėdijų reforma. Kiek žmonių regionuose neteko darbo. Iš rajonų centrų traukiasi bankai,  Stambesnė gamyba taip pat neskatinama kurtis regionuose.  Savivaldybės neturi ypatingų svertų jai pritraukti.

Taigi kol kas matome atvirkštinį dėmesį regionams. Tokios regioninės politikos pasekmė – žmonių emigracija. Ir, atrodo, niekas per daug čia nesirengia grįžti.

Dėkoju už pokalbį. Sėkmės.

Share Button

birželio 26, 2019

Savaitgalį Pakruojo dvare vyko gėlėčiausias šios vasaros konkursas „Žiedų valdovai“, kurio metu 15 komandų iš visos Lietuvos išlaisvino savo fantaziją […]

birželio 26, 2019

Birželio 22 d. visa Šeduva šventė miesto gimtadienį bei Jonines. Tradiciniu Šventės akcentu tapo Garbės piliečių pagerbimas. Šeduvos miesto seniūnijos sprendimu […]

birželio 25, 2019

Birželio 23-osios vakarą Joninėse prie Rėkyvos ežero gausus būrys šiauliečių palydėjo trumpiausią vasaros naktį. Burtais, tradicijomis ir apeigomis apipinta gražiausia […]

birželio 25, 2019

Šventinį Joninių savaitgalį Rozalimo miestelio bendruomenės (Pakruojo raj. sav.) nariai praleido ypač aktyviai ir smagiai. Šeštadienį bendruomenės nariai dalyvavo Bardiškių […]

birželio 21, 2019

2019 m. birželio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė rangos sutartį su UAB „Infes“ dėl miesto bulvaro pirmųjų rekonstrukcijos darbų. […]

birželio 21, 2019

Radviliškio rajono verslo atstovai susitiko su Kinijoje, Dalian mieste, vykusiame tarptautiniame verslo ir savivaldybių atstovų forume dalyvavusiu ir tarptautinio bendradarbiavimo […]

birželio 21, 2019

Radviliškio sporto arenoje vykusioje Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos kasmet organizuojamoje ir gražia tradicija tapusioje Šiaulių apskrities sporto šventėje dalyvavo per […]

birželio 21, 2019

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras surengė staigmenų kupiną tradicinį žygį „Sveikatos lobio beieškant“. Šiemet žygis buvo kitoks: dalyviai galėjo pasirinkti, […]

birželio 21, 2019

Geros mokyklos koncepcijoje rekomenduojama pereiti prie „klasių be sienų“: ugdymo procesui panaudoti koridorius, holus, bibliotekas, mokyklos kiemus, kitas vidines bei […]

birželio 21, 2019

Šiais, kaip ir kiekvienais, mokslo metais Šeduvos gimnazijoje netrūko mokinių šurmulio, kartu susitelkimo klajojant po mokslo pasaulį. Atrodė, viskas kaip […]