lapkričio 22, 2017
Justina Rutkauskienė, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras
Šiaulių kultūros centre atidaryta jungtinė šešių dailininkų paroda „Laikas tapyti“

Šeštadienio popietę, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre atidaryta dailininkų Dovydo Alčauskio, Eglės Petrošiūtės, Simonos Merijauskaitės, Monikos Kornilovos, Artūro Mitino ir Gyčio Aštrausko tapybos darbų paroda „Laikas tapyti“.

Tai antroji paroda, kurią dailininkai surengė kartu (pirma – „Išėjimai“, surengta Mažeikiuose).

„Idėją rengti šią parodą įkvėpė vasara, peizažas ir netikėtas susitikimas. Esame tapytojai, visi baigę Vilniaus dailės akademiją, ten ir susipažinome. Miestai pasirinkti neatsitiktinai, kilome iš skirtingų Lietuvos vietų, taigi pirmiausia ir rodome savo tapybos darbus namuose. Nors kiekvienas iš mūsų turi individualius kūrybinius ieškojimus, tačiau juose randame sąlyčio taškų kurie vienija mus parodoms“, – sako kūrėjai.

Parodos atidarymo proga užburiančią akordeono muziką dovanojo akordeonistas Dovydas Alejūnas, Mantas Lukauskas bei jo sesuo Orinta.

Dailininkus sveikino ir Kuršėnų meno mokyklos mokytojos Indira Zebčiukienė ir Dalia Jokubauskienė. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vyriausiasis režisierius Zenonas Gestautas kartu su kultūros centro dailininke Zita Volkvičiene dailininkams įteikė gėles ir gardžią ūkininkų Baristų duoną. Po atidarymo visi buvo kviečiami pasigrožėti darbais, pasišnekučiuoti prie arbatos puodelio.

O štai ką apie savo kūrybą sako patys parodos autoriai:

„Mano pagrindinė kūrybos tema yra peizažas. Tapyboje per šviesą, spalvą, potėpį ir drobės formatą siekiu perteikti bei suvaldyti tam tikras jo vaizdines savybes. Būtent jų pamatymas ar įžvelgimas sąlygoja motyvaciją kurti“. Dovydas Alčauskis

„Savo kūryboje nevaizduoju atpažįstamų daiktų, peizažų, interjerų ir netgi nuotaikų, jausmų. Mano paveikslų sukūrimo pagrindas yra mašinistinis gestų procesas. Teptuko paliktos žymės nieko nesimbolizuoja ir nereiškia. Tačiau proceso eigoje tos žymės atsitiktinumo dėka susiveda į daugiau mažiau vientisą optinę energiją. Ir ši energija tiesiogiai veikia žiūrėtojo vaizduotę, kurios dėka paveikslas simuliuoja jausmus, patirtis ir atsiminimus apie erdves kuriose buvai, ar norėtum būti“. Gytis Aštrauskas

„Pastaruoju metu mane traukė nenaratyviško charakterio motyvai, kuriuose radau tam tikrą sutelktį:

ritminiame lakoniškume, erdviškume, atsikartojime. Motyvo pojūtis ir jo struktūrinis pagrindas čia tampa vienu dalyku. Šio pojūčio aš kabinuosi nenorėdamas pasiduoti estetiniam jausmui, išmoktoms paveikslų „išrišimo“ perspektyvoms. Lieka tiktai šis motyvo individualumas ir tai, ką aš apie jį atskleidžiu. Iki to nėra jokio praminto kelio“. Artūras Mitinas

„Jau keletą metų dirbu su akmens motyvu. Motyvo pasirinkimą įtakojo mano šeimoje sklandę mistifikuoti pasakojimai apie praeitį, kuriuose dažnai atsirasdavo ir akmuo. Taip pradėjau domėtis akmens geolodinėmis savybėmis, strūktūra, dvasine plotme. Mane žavėjo senovės statinių dydžiai ir akmens masės iš kurių jie pastatyti. Akmuo organiškai įsiliejo į kūrybą. Jis tarnavo kaip forma mano „Vidiniams akmenims“ išreikšti. Įkūnijo pirminių procesų ilgesį. Čia kabančius paveikslus įkvėpė kristalinės akmens struktūros, kurias radau Paryžiuje (Gamtos mokslų muziejuje). Panaudojau jas „jėgos tapybai“ atskleisti. Drobėje svarbiausia tapybos metu įdėta gesto energija ir „sukalta“ konstrukcija. Žiūrint reikia atsipalaiduoti ir pabandyti išjausti paveikslo nuotaiką“. Simona Merijauskaitė

„Dažnai susidurdavau su antriniu vaizdu savo tapyboje (ar piešiniuose), dėl to, lygiagrečiai įdomi pasidarė ir ‘gyvo vaizdo’ problema. Parodoje rodomi darbai, kuriuose žvilgsnis nukreipiamas į lauką, peizažą.

Peizaže randasi atstumas, tolis tarp manęs ir to, ką matau. Objektai nepasiekiami ranka, tačiau jie taipogi yra atitolusi dalis to, kas šalia. Už manęs taip pat yra tolis, prasidedantis nuo mano kojų. Neišeina atskirti jo nuo savęs, tad reikšmingi tampa patyrimas, pajautimas, santykiai ir jungtys“. Monika Kornilova

„Peizažas nėra nei vidus, nei išorė. Mano tapyboje dominuoja kameriniai motyvai, nes koncentruojuosi į fragmentą. Nors jis yra tik visumos dalis, man jis gali būti ir pati visuma, nes yra totus unus (lot. tai tas pats). Esmingi tampa netgi vaizdinio tarpai, pro kuriuos skverbiasi šviesa, šešėlis.

Tapyboje man įdomus pats vaizdinių tirštis, plastika atsirandanti dėl patiriamo vaizdo. Stengiuosi nueiti iki sudominusios vaizdinio esmės per spalvą, šviesą ir plastinę išraišką“. Eglė Petrošiūtė

Parodą galite aplankyti iki gruodžio 29 d. kasdien 10-15 val. (išskyrus savaitgalius) ir visų renginių metu.

Share Button


balandžio 3, 2020

Nemažai savivaldybių susiduria su iššūkiu organizuojant kultūros ir sporto įstaigų veiklą pandemijos metu, todėl dažniausiai išleidžia darbuotojus atostogauti. Kauno rajono […]

balandžio 1, 2020

2020 m. balandžio mėnesį Šiaulių kultūros centras kviečia prisijungti prie virtualaus renginio „Vaikų Velykėlės su Šiaulių kultūros centru“. Nors dėl […]

kovo 26, 2020

2020 m. kovo 26 d., ketvirtadienį, Šiaulių kultūros centras rengia akciją, kuria siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir priminti žmonėms saugojimosi svarbą. Paskelbta […]

kovo 25, 2020

Šiauliai turi kuo didžiuotis ir nustebinti. Ne, pas mus nerasite pilių (na, tik tas laukinio kapitalizmo laikų), sraunių upių ar […]

kovo 24, 2020

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka sureagavo į Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kreipimąsi į Lietuvos bibliotekas, turinčias 3D spausdintuvus. Šiuo […]

kovo 24, 2020

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybei – 30 metų. Sudreba širdis, rodos, dar visai neseniai su virpuliu širdyje ir ašaromis akyse 1990 m. […]

kovo 23, 2020

Darbui paruoštas ir nuo rytojaus 12 val. Šiauliuose pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo […]

kovo 23, 2020

Klaipėdos apskrities mažoji kultūros sostinė VEIVIRŽĖNAI – radialinio plano miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo upės (Minijos intakas). Yra Jurgio Šaulio […]

kovo 20, 2020

Lietuvoje įvestas karantinas gerokai pakeitė šiauliečių gyvenimus. Kultūros įstaigos užvėrė duris ir persikėlė į viešąją erdvę, kur toliau sėkmingai ir […]

kovo 19, 2020

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudarytai darbo grupei buvo pavesta koordinuoti Adolfo Ramanausko-Vanago, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario […]