Šiauliuose pražydo tarptautinis folkloro festivalis „Saulės žiedas“

Liepos 1-ąją Šiauliuose prasidėjo kas du metus vykstantis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Jau keletą dienų miesto svečiai ir lankytojai mėgaujasi dar nematytais ir negirdėtais kitų tautų liaudies instrumentais, šokiais, dainomis, muzika ir tautiniais kostiumais.

Viename didžiausių folkloro festivalių Baltijos regione šiais metais dalyvauja net 37 ansambliai iš 12 pasaulio šalių: Brazilijos, JAV, Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Portugalijos, Ukrainos, Turkijos, Rusijos, Indijos, Slovakijos ir Lietuvos.

Margaspalviai dalyvių pasirodymai

Pasak festivalio direktoriaus Zenono Ripinskio, festivalio tradicija – žiūrovams pristatyti vis kitus skirtingų šalių regionų ansamblius, todėl visi užsienio atlikėjai festivalyje dalyvauja pirmą kartą.

Festivalio lankytojus savo pasirodymais jau spėjo nustebinti ne vienas Lietuvos ir užsienio ansamblis. Šiais metais „Saulės žiede“ pirmąjį kartą dalyvauja JAV, Brazilijos ir Portugalijos atstovai.

Svečiai iš Brazilijos sukorė net dvylika tūkstančių kilometrų tam, kad parodytų, jog brazilai – ne tik puikūs sambos, bosanovos ar lambados šokėjai, bet ir tikri gaučų šokių meistrai. Gaučų šokiai yra vieni seniausių braziliškų populiarių šokių, pasižymintys įspūdingu teatrališkumu. Šie tradiciniai šokiai yra gaučų sielos išraiška, kuriuose atsispindi kilnumo dvasia ir pagarba moterims.

Dalyviai iš mažo Areosos kaimelio Portugalijoje pasirodė vilkėdami įspūdingus autentiškus tautinius kostiumus, kurie nesikeičia nuo XIX a.

JAV atstovai, grupė „Riptide“ šventės lankytojus nustebino „kontra“ šokiams skirta muzika. Tai – amerikiečių liaudies šokis, kurį šoka suformuotos ilgos porų eilės. Šis šokis išaugo iš anglų „kantri“ šokio, XVII a. škotų ir prancūzų šokių stilių, stiprios afrikietiškos įtakos Apalačų regione (JAV).

Bene egzotiškiausias ir labiausiai nustebinęs kolektyvas – Indijos folkloro ansamblis „IMFA“. Šie „Saulės žiedo“ dalyviai atstovauja visai ne indiškąjį folklorą, o kalnuotojo Mizoramo, įsispraudusio tarp Mianmaro ir Bangladešo, etninę kultūrą.

Festivalio lankytojus svečiai iš Mizoramo pademonstravo įspūdingus liaudies šokius, menančius daugiau nei du tūkstančius metų ir dainomis, atliekamomis reta mizų kalba.

Konkursinėje programoje autoritetingi vertintojai

„Saulės žiedas“ išsiskiria iš kitų tarptautinių festivalių tuo, kad čia festivalio dalyviai dalyvauja ir konkursinėje programoje, kurioje varžomasi šešiose kategorijose: tradicinio ir stilizuoto šokio, tradicinio dainavimo ir tradicinio muzikavimo ansamblių bei solistų. Tarptautinei vertinimo komisijai, sudarytai iš Ispanijos, Latvijos, Kolumbijos ir Lietuvos specialistų, vadovauja muzikologė Zita Kelmickaitė.

Daugiau kaip 30 skirtingų renginių

Visą savaitę, iki liepos 6 dienos dalyvių dar laukia įvairios vakaronės, šalių folkloro pristatymai, tautodailininkų ir amatininkų mugė, didžiųjų šachmatų komandiniai turnyrai, ekskursijos pėsčiomis po Šiaulius, judrūs žaidimai ir kitos pramogos. Lankytojams taip pat atviros unikalios Šiaulių miesto ir Šiaurės Lietuvos krašto muziejų ir parodų salių ekspozicijos.

Išskirtinis festivalio renginys – jau tradicija tapusi „Saulės žiedo“ kultūros ir meno naktis, vyksianti liepos 5-ąją pėsčiųjų bulvare. Čia miesto gyventojus ir jo svečius masins įvairiaspalvė renginių fiesta – iki 1 valandos nakties skambės įvairių tautų muzika, dainos, vyks šokėjų pasirodymai, kūrybiniai užsiėmimai, bus rodomi filmai.

Liepos 6-ąją, paskutinę festivalio dieną, užsienio ansamblių koncertai trumpam persikels ir už miesto ribų – į Kuršėnus, Meškuičius, Gruzdžius ir Šeduvą.

„Saulės žiede“ bus išskirtinai pažymėti Tautinio kostiumo metai ir Mindaugo karūnavimo diena, todėl Prisikėlimo aikštėje Šiauliuose po iškilmingos trispalvės pakėlimo ceremonijos vyks šiai progai skirtas teatralizuotas koncertas „Savo šalies vaikai“.

Jo metu Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ ištraukas skaitys Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai (rež. Paulius Ignatavičius), o kiek vėliau bus surengtas tautinio kostiumo pristatymas „Nuo tradicijos iki moderno“ bei archeologinių, tautinių kostiumų ir modernaus etno rūbo kolekcijų demonstravimas.

„Saulės žiedas“ baigsis didžiuliu visų dalyvaujančių šalių atlikėjų koncertu, kurio pabaigoje paaiškės, kas laimės šių metų tarptautinio konkurso-festivalio „Grand Prix“ apdovanojimą. Beje, baigiamojo festivalio koncerto skambiu akordu taps visuotinis gražiausių lietuviškų dainų atlikimas kartu su Lietuvos folkloro ansambliais ir etnomuzikologe Zita Kelmickaite bei Tautiškos giesmės giedojimas.

Prestižinis festivalis

Per dvylika gyvavimo metų renginys jau spėjo sulaukti tarptautinio pripažinimo. Nuo pirmojo festivalio, surengto 2005 metais „Saulės žiede“ iš viso dalyvavo 39 šalių folkloro ansambliai.

Šiandien „Saulės žiedas“ pasaulio liaudies meno organizacijose yra apibūdinamas kaip puikia organizacija pasižymintis folkloro renginys, statantis tiltus tarp skirtingų pasaulio kultūrų. Festivalis yra įtrauktas į oficialų Tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV (prie UNESCO) ir tarptautinės šokių festivalių federacijos FIDAF renginių sąrašą.

[ngg_images source=“galleries“ container_ids=“279″ display_type=“photocrati-nextgen_basic_thumbnails“ override_thumbnail_settings=“1″ thumbnail_width=“150″ thumbnail_height=“150″ thumbnail_crop=“1″ images_per_page=“30″ number_of_columns=“0″ ajax_pagination=“1″ show_all_in_lightbox=“0″ use_imagebrowser_effect=“0″ show_slideshow_link=“0″ slideshow_link_text=“[Show slideshow]“ template=“/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php“ order_by=“sortorder“ order_direction=“ASC“ returns=“included“ maximum_entity_count=“500″]