Šilalės bibliotekoje žadėjo pavaišinti „meškos šūdukais“. Galima sakyti ir „kakučiai“, tačiau tai jau nebus taip žemaitiškai. Žinojome tik tiek, kad tai senovinis receptas, paimtas iš neseniai sudarytos knygos „Pasmuokavuok, kap skane“. Ir vėl žemaitiškai. Lietuviai siūlytų paragauti.
15min, bendradarbiaudama su nauju kelionių Lietuvoje informacijos portalu kulturoskeliai.eu, tęsia kelionę, kurios tikslas – paskanauti Lietuvos regionų įdomių patiekalų bei atrasti kitus Lietuvos paveldo lobius.
Rusnės žuvienė – jau vakarykštis reikalas. Nauja diena turi savybę atsinešti ir savo alkį. Ką šiandien skanausime ir kur vyksime?
Pakeliui į Jurbarką Šilalės bibliotekos darbuotojai pasiūlė užsukti paskanauti patiekalų su kanapėmis kiek neįprastais ir negirdėtais pavadinimais – skamba, lyg jie būtų nevalgomi.
Taip – patiekalai būtent su tokiomis kanapėmis, apie kurias ir pagalvojote. Tomis, kurių galima nusipirkti daugelyje parduotuvių – kanapių sėklomis.
Šilalės viešosios bibliotekos metodininkė Stefa Minutaitė perspėjo, kad jai reikia pasiruošti bent poros valandų. Labai svarbu nusipirkti kanapių, nes jų ne visada būna ir ne visur. Nebus kanapių – nebus ir „meškos šūdukų“.
Ar teisingai nugirdome? Būtent taip vadinasi patiekalas, kurį turėsime netrukus skanauti. Bibliotekoje S.Minutaitė pasitiko su šypsena – sėkmingai gavo kanapių. Dabar mums beliko tik pasigaminti ir paragauti to skanėsto gurmanišku vardu.
„Aš jums pagaminsiu du patiekalus iš kanapių. Abu jie atrodo panašiai, tačiau vienas yra saldus, o kitas – sūrus. Abu receptai gauti iš mūsų senųjų gyventojų.
Kanapės mūsų senosioms šeimininkėms buvo labai svarbios. Jei kitur Kūčioms gaminamas aguonų pienas, tai pas mus – kanapių“, – kalba bibliotekininkė, jau dėliodama reikiamus produktus.
Pradedame. Ant stalo jau paruošti ingredientai. Pagrindinis – paprasta sutrupinta juoda duona. Kavamale sumalame ant keptuvės šiek tiek paspragintas kanapių sėklas. Ilgai malti nereikia – porą kartų spust, ir viskas.
Jei norime „meškos šūduko“, tuomet nusilupame, išdarinėjame bei supjaustome obuolį. tuomet sumaišome maltas kanapes, trupintą duoną ir obuolį. Įdedame šiek tiek cukraus ir minkome rankomis. Kitaip obuolys nepersitrins – gauta masė bus per sausa ir nesulips.
Vėliau iš gautos masės tiesiog suminkomi gumuliukai. Štai jums ir „meškos šūdukai“. Bibliotekininkė spėja, kad tokius anksčiau dažniausiai pagamindavo vaikams. Tikėtina, kad kažką panašaus gaminosi ir piemenukai.
Čiulkis – labai panašus skanėstas, tačiau vietoje obuolio reikėtų dėti smulkiai supjaustytą svogūno galvą, o vietoje cukraus – žiupsnelį druskos. Skonis – visiškai kitoks. O ir gumulėlis sulimpa šiek tiek sunkiau – svogūnas gerokai sausesnis už obuolį.
Abu minėti receptai sugulė kulinarinio paveldo knygoje „Pasmuokavuok, kap skane“. Ją sudarė bibliotekos darbuotojai, patys ėję pas pagyvenusius žmones ir iš jų spaude senovinių receptų paslaptis. Dar jų čia galima rasti devynias galybes.
Paragaujame gana tradicinio skonio patiekalų. Reikia pripažinti, kad kanapės sėklos – nepelnytai užmirštas reikalas. Kanapės žmogui dažnai atstodavo mėsą.
Prieš išvykdami, pažymime keletą taškų Kelionių kultūros keliais tinklalapyje. Šilalė – gražus miestas, o aplinkui tikrai yra ką pažiūrėti.
Kaltinėnų kalvarija, Medvėgalio kalnas ir daugybė piliakalnių, kurie, anot kai kurių istorikų, sudaro Žemaitijos širdį. Kur mesi akmenį, ten – grožis. Net važiuodami Tauragės link, buvome priversti sustoti pasimėgauti Pagramančio panorama nuo piliakalnio.
Kiekvienas jūsų galite keliauti ir daryti tą patį – žymėti savo keliones nurodytame kelionių puslapyje. Taip padėsite ir kitiems daugiau pamatyti. Kaip naudotis svetaine, galima išmokti, pažiūrėjus video straipsnio apačioje.
