Šilutė neria į statybas ir rekonstrukcijas

Ankstų rytą išsirengiu į Šilutę. Planuose – krūva susitikimų, pokalbių, daug ką nusprendusi pamatyti, patirti naujų įspūdžių. Juk tiek naujo ir įdomaus, dar neišbandytų dalykų Šilutės krašte! Tad trumpindama kelią išsuku iš autostrados ir suku link Šilalės, o iš ten – ir link Šilutės. Tačiau už Žemaičių Naumiesčio patenku į didžiulį kelio remonto sūkurį.

Prie baseino starto linijos

„Su rangovu beveik prieš du mėnesius savivaldybė pasirašė sutartį dėl baseino statybos. Deja, kaip Lietuvoje įprasta, pirkimas apskųstas, bet tikimės, kad netrukus galėsime pradėti darbus, – pokalbį pradedame su Šilutės rajono meru Vytautu Laurinaičiu. – Apie tai, kad Šilutė turėsime baseiną, jau žinojome praėjusių metų pabaigoje, kai buvo patvirtintas valstybės biudžetas. Valstybės investicijų programoje Šilutės baseinui statyti buvo numaryta skirti 3,8 mln. eurų su sąlyga, kad tiek pat prisidės ir savivaldybė. Mes sutikome su tomis sąlygomis. Baseinas Šilutės rajonui būtinas, nes čia yra vanduo, čia yra vandens pramogos ir žmonės didele dalimi dėl jų važiuoja į mūsų kraštą. Tačiau esant blogam orui, kai negalima plaukti laivu, atvykusieji pailsėti  teiraujasi, ar yra kokių kitų pramogų, ar yra baseinas.“

Žinoma, Šilutės krašte svečiai labai laukiami, bet, kaip teigia meras, darant žygius, kad Šilutėje būtų pastatytas baseinas, buvo galvojama apie pačius šilutiškius. Ne tiek daug gyventojų gali surasti laiko nuvažiuoti papramogauti baseine į kaimyninę Šilalę ar Klaipėdą.

Meras tikisi, kad baseinas bus pastatytas sutartyje numatytu laiku – iki 2022 metų balandžio 30 dienos.  Sporto komplekse numatytas 25 m ilgio, 4 takų plaukimo baseinas, SPA zona su pramoginiu ir vaikų baseinu, pirčių kompleksas. Taip pat sporto komplekse numatoma treniruoklių salė, imtynių ir bokso sporto šakoms skirtos patalpos, maniežas su bėgimo takais, kuriame planuojama lengvaatlečių ir sunkiosios atletikos zona bei zona stalo tenisui. Suplanuota ir nedidelė kavinė.

Kultūrai – modernūs namai

„Kita džiugi žinia – liepos mėnesį jau turėtų prasidėti Šilutės kultūros ir pramogų centro modernizavimas. Manau, po 2–2,5 metų centras bus sutvarkytas ir jame puikiai jausis tiek šilutiškiai, atėję į renginius, tiek ir kultūros darbuotojai, mėgėjų kolektyvai. Tikimasi, kad senas ir darbui nepatogus pastatas taps vienu moderniausiu Vakarų Lietuvoje.  Projektu siekiama iš esmės pagerinti kultūros paslaugų teikimo sąlygas Šilutės rajone. Įgyvendinant projektą bus ir pagrindų rekonstruotos Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro salės. Įsigytos žiūrovų kėdės, salės užuolaidos, technologinės ir kita įranga, reikalinga Didžiajai salei. Teleskopines tribūnas-kėdes, technologines ir kitą įrangą suplanuota nupirkti Kamerinio dramos teatro salei.  Įgyvendinus šias veiklas bus sudarytos sąlygos teikti kokybiškas profesionalaus teatro ir scenos, kultūrinių bendruomenės renginių paslaugas.

Pasak rajono mero, nauji namai kultūrai labai reikalingi. Krašto kultūrą puoselėja ir garsina aštuonios  kultūros įstaigos, 34 meno kolektyvai, nemažai nevyriausybinių organizacijų. Kultūra rūpinasi daugiau kaip 100 specialistų. Penki rajono kolektyvai yra pelnę „Aukso paukštės“ apdovanojimą. Į Šilutės kraštą yra atkeliavęs ir „Aukso vainikas“ už tautodailės darbus. Už nuopelnus Šilutės kraštui įsteigta kasmetinė „Sidabrinės nendrės“ premija. Šilutės kultūros darbuotojai buvo pirmieji šalyje ėmęsi projektinio kultūros finansavimo.  Dabar projektinis finansavimas taikomas ir kitose savivaldybėse. Jo svarba išryškėja ir įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos programą. Šilutiškiai garsėja ir kitomis iniciatyvomis – jie vieni pirmųjų pradėjo ir sukūrė šešias savivaldybes jungiantį „Vėtrungių kelią“. Rajone sėkmingai veikia bibliotekos, vykdančios ir mokyklų bibliotekų funkcijas. Tai gali būti puikus pavyzdys kitoms Lietuvos savivaldybėms. Šiais metais iš Šilutės rajono savivaldybės biudžeto kultūrai skiria 1 958 917 eurų .

Konkurentas – lajų takui

„Šią vasarą Šilutės miestas tampa statybų aikštele. Atnaujinamas miesto gatvių tinklas, remontuojami į Šilutę vedantys keliai, tad labai atsiprašome už kylančias nepatogumus, – sako rajono meras Vytautas Laurinaitis. – Mūsų tikslas – padaryti Šilutę patrauklią, kad čia atvažiavusieji norėtų apsilankyti ir kitą sykį.“

Netrukus bus pradėtas įgyvendinti bendras Šilutės rajono, Barthu (Vokietija) ir Kolobžego (Lenkija) projektas. Jo nauda Šilutės kraštui – įveiklintas pamarys Kintuose. Ten turėtų atsirasti kaituotojų, buriuotojų ir kitokioms vandens pramogoms reikalinga bazė. Jau kitais metais turėtų prasidėti darbai.

Kitais metais turėtų prasidėti ir prieš porą metų savivaldybės nupirktos „Vėtrungės“ stovyklos atnaujinimas. „Aplinkui pušynai, marios… Tai bus vasaros stovykla ne vien Šilutės, bet visos Lietuvos vaikams. Vienu metu stovykloje galės ilsėtis apie šimtą vaikų“, – planais pasidalija meras ir priduria, kad galvojama ir apie pastato panaudojimą kitais metų laikais. Galbūt čia galėtų atvykti menininkai, gal ir žvejams būtų patogu kelioms dienoms įsikurti.

O didžiausia staigmena, kuria šilutiškiai tikisi nustebinti ne tik Lietuvą, yra Rusnėje sumanytas statyti 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas. „Iš jo bus galima matyti visą Nemuno deltą, Kuršių neriją ir Neringą, dalį Kaliningrado srities. Tikiu, kad tai bus labai patrauklus objektas. Manau, kad iš bokšto atsiveriantis vaizdas bus patrauklesnis negu keliaujant Anykščių medžių lajų taku“, – lūkesčiais pasidalija meras.

Šilutėje įdomu ir dabar

Tačiau laukti kol bus pastatytas apžvalgos bokštas tikrai neverta. Daug įdomaus ir nepatirto šiame krašte yra ir dabar. Galima atgaivinti sielą Kituose esančiame Vydūno kultūros centre, skrydžio virš Nemuno deltos, Krokų lankos, Kniaupo pelkės, daugybės kanalų ir kitų įdomių vietų polėkį patirti Nemuno deltos regiono parko lankytojų centre, pakeliauti dviračiais. „Dviračių takus nuolat plečiame. Šiuo metu tiesiams dviračių takas, sujungiantis Rusnę su Šilute. Tariamės su Lietuvos geležinkeliais, kad mėgstantys keliauti traukiniu, iš Klaipėdos atvykę į Šilutę, be papildomų rūpesčių galėtų keliauti Ventę, – užsimena meras ir labai greitai pokalbį pasuka link vandens pramogų, nes Šilutės krašto gyvenimą kuria vanduo. –  Šilutė – puiki vieta poilsiui. Iš Šilutės prieplaukos galima nuplaukti į Nidą. Tiesa, prieplauka darosi per ankšta ir jau galvojame apie jos plėtrą ar net apie antros prieplaukos įrengimą. Ventėje  įrengtas naujas forvateris ir pramoginiais laivais bus galima susisiekti su Nida.“

Kadangi forvateris buvo įrengtas praėjusiais metais, meras tikėjosi, kad laivyba atgys kartu su šių metų vasaros sezonu. Deja, birželio mėnesį šis kelias dar nebuvo nužymėtas.

„Šiuo metu kaip tik ir sprendžiame forvaterio eksploatavimo klausimą. Visus vandens kelius Lietuvoje eksploatuoja Vidaus vandens kelių direkcija.  Jie neprieštarauja imtis ir šio kelio eksploatacijos. Tačiau norint eksploatuoti kelią, reikalingas jo ženklinimas. Kol kas ne iki galo išspręstas šio vandens kelio priežiūros finansavimas“, – padėtį apibūdina forvaterio įrengimo projektą vykdžiusio Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis. Forvaterio įrengimas kainavo apie 170 tūkst. eurų. Projektinis jo gylis 1,2 metro, bet projekto vykdytojas, pasitaręs su rangovais, gylį padidino iki 1,5 metro.

Kuriamas naujas lankytojų informavimas

Šilutės rajono savivaldybė yra pasirengusi visapusiškai prisidėti prie kelio Ventė – Rusnė eksploatavimo, nors rajono meras Vytautas Laurinaitis įsitikinęs, kad visi Lietuvoje esantys vidaus vandens keliai turėtų būti perduoti Vidaus vandenų kelių direkcijai. „Ne tiek daug Lietuva turime tų kelių, tad jų plėtra turėtų tapti valstybės politika. Tais pamąstymais jau esu pasidalijęs su Vyriausybės kancleriu. Jis tam pritaria, – pirminio pasiūlymo rezultatus pristato meras. – Svarbu ne tik, kad vidaus keliai būtų laiku išvalomi, labai svarbu ir jų ženklinimas. Dabar žmogui sunku susivokti, kur Krokų lanka, kur Šyša, kur Atmata. Labai trūksta ženklų. Vandens kelių žymėjimas yra specialus, tad perdavus vidaus vandenų eksploatavimą Vidaus vandens kelių direkcijai, išsispręstų ir ženklinimo problemos.“

„Tokiam siūlymui mes pritariame, tai – bendra iniciatyva. Mūsų tikslas yra kuo platesnis laivybos išvystymas vidaus vandens keliais, tad esame atviri visiems pasiūlymams, iniciatyvoms, kurios padėtų išplėsti kelių tinklą, jį prižiūrėti ir užtikrinti saugią laivybą. Tačiau tam reikia prioritetų perskirstymo Vyriausybėje, strateginio matymo, kad logistika vandens keliais yra ir ekonomiškesnė, ir ekologiškesnė ir kad turime plėtoti bei vystyti šią sritį. Vien vandens kelio perdavimo neužtenka, reikalingas ir papildomas finansavimas jo priežiūrai“, – mero mintį palaiko vidaus vandenų kelių direkcijos Laivybos direktorius Aurelijus Rima. 

Kaip pabrėžia Vytautas Laurinaitis, plėtojant turizmą labai svarbus lankytojų informavimas, kuris šiuo metu nėra nei patrauklus, nei pakankamas. „Šilutės rajono savivaldybė vykdo bendrą Klaipėdos regiono projektą ir kuria naujus viešinimo stendus. Visame Klaipėdos regione bus sukurti vieno dizaino ženklai, tik su skirtinga informacija. Rangos sutartis pasirašyta ir tikimės, kad netrukus turėsime nujus ženklus“, –  turizmo plėtrai svarbų projektą pristato  Šilutės turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė.