liepos 13, 2018
Teisingos Vytauto Kernagio dainos: iš „beprotiškos“ meilės publikai, su „nežmoniška“ pagarba scenai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje Vytauto Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“,- kažkada sakė maestro V.Kernagis.

Ta proga apie V.Kernagio kūrybos išskirtinumą kalbamės su jo sūnumi, Vytauto Kernagio fondo steigėju, LR Seimo nariu Vytautu Kernagiu jaunesniuoju.

-Kas jums yra teisingos dainos? Ar klausote savo tėvo V.Kernagio dainų?

-Teisingos dainos yra tos, kurios tave papildo. Kurios tau kažką duoda ar suteikia jėgų judėti į priekį. Manau, būtent tokia yra Vytauto Kernagio kūryba. Kiekviena jo daina pasakoja istoriją. Ar tai būtų “Baladė apie Severiutę”, ar “Baltas paukštis”, ar “Žemutinių pilių šventė (Kansaras)”. Namuose šių dainų taip klausome. Visi mūsų vaikai užaugo klausydami “Baltojo Nieko dainelių”. Manau, daugelis vaikų galėtų savo muzikinę kelionę pradėti būtent nuo šių dainų.

-Kur slypi jūsų tėvo kūrybos išskirtinumas?

-Netikiu, jos egzistuoja atsakymas į šį klausimą. Vytauto Kernagio kūrybos diapazonas yra toks platus ir gilus, kad kiekvienas klausydamas jo dainų V.Kernagį atranda savaip. Galiu tik pasakyti, kad jis be proto mylėjo publiką, nežmoniškai gerbė sceną ir visada žinojo ką nori pasakyti ir perduoti savo dainomis. Niekada nedarė to šiaip sau, tuščiai. Matyt visa tai ir sukuria tą išskirtinumą, kurį sunku paaiškinti.

-V.Kernagis – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje. Kuri iš tėvo veiklų jums paliko giliausią įspūdį, atrodo prasmingiausia? Kokia buvo populiarumo kaina?

-Manau, didžioji prasmė slypi tame, kad jis darė dalykus, kurių niekas tuo metu nedarė: dainuojamoji poezija, kai scenoje karaliavo “blizgioji” estrada, atgaivintas kabareto žanras, Dainos teatro programos, renginių pranešėjus pakeitęs konferensjė ir t.t. Visa tai buvo be galo reikšmingos revoliucijos lietuviškoje scenoje. Manau, tai ir yra visa ko prasmė.

Populiarumo kaina? Tai filosofinis klausimas. Jeigu tu sieki būti populiarus tam, kad apie tave rašytų spalvoti žurnalai. Taip, tai kaina, nes reikia papasakoti viską iki intymiausiu smulkmenų, kad būtum įdomus ir sumokėti tą “kainą”. Tačiau jeigu populiarumas tau atveria galimybes kažką duoti kitiems, papildyti pasaulį, skleisti gėrį – tada tai ne “kaina”, tai gyvenimo būdas. Toks iš manęs filosofas, bet aš taip galvoju.

-Sakoma, kad artimieji mūsų niekada nepalieka… Pasikeičia tik mūsų santykis su jais. Jūsų tėvas išėjo, bet gyvas artimųjų širdyse?

-Manau ne tik artimųjų, bet ir jo gerbėjų širdyse. Juk artistas gyvas tol, kol žmonės prisimena ko kūrybą.

-Papasakokite apie Vytauto Kernagio fondo veiklą. Kokia jo idėja? Kokie artimiausi planai? Gal galite pasigirti įvykdytais projektais?

-Vytauto Kernagio fondas veiklą vykdo jau 10 metų. Yra nuveikta labai daug. Turime ir labai daug planų ateičiai. Veikla vykdoma trimis kryptis. Pirmoji, tai atminimo išsaugojimas. Paminklas Nidoje ir Vilniuje, atminimo lentos, kompaktinės plokštelės, vinilai, knygos, koncertai ir t.t. Antroji, tai pagalba sergantiems onkologinėmis ligomis. Visa ši kryptis vadinasi “Gėrio menas” (www.geriomenas.lt). Ir trečia – Vytauto Kernagio idėjų, kūrybingumo bei vertybių sklaida. Tai daugiausiai darbas su jaunąja mūsų karta: organizuojamos sceninio meistriškumo stovyklos, rengiami pasakų festivaliai, kuriamas vaikų laisvalaikis taip, kaip tai kurti mus mokė tėvas.

Nemėgstame girtis. Geriausias pagyrimas – tai jau nuveikti darbai.

 

-Iš menininkų vaikų dažnai tikimasi, kad jie paseks tėvų pėdomis. Gal jutote spaudimą, jog ir jūs turite tapti tautos dainiumi, aktoriumi?

-Spaudimo nejutau niekada. Kaip gali išaugti laisvas žmogus, kai jis yra spaudžiamas? Žinau, tėvai linki vaikams tik gero, todėl bando už juos nuspręsti, ką jie veiks užaugę. Tai – didžiausia klaida. Esu dėkingas likimui, kad man pavyko to išvengti. Todėl Kernagiukai rinksis tai, kas jiems atrodys prasminga. Jeigu tai bus muzika – puiku, jei tai bus šaltkalvystė – puiku, jei tai bus jūreivystė – puiku. Svarbu, kad jie patys jaustų, kad jiems yra gerai.

Taip pat atėjau į politiką. Esu daug metų vadovavęs įvairiems verslams, tačiau visuomeninė veiklą teikė daugiausiai malonumo. Jeigu esi visuomeniškas, tai ir politika atrodo artima. Juk dirbi vardan žmonių. Aišku, yra visokių politikų, tačiau tai jau irgi filosofinis klausimas…

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Share Button

rugsėjo 20, 2018

Kinijoje, Hangdžou mieste, rugsėjo 17-22 dienomis vyksta II-asis Kinijos–Centrinės ir Rytų Europos šalių nematerialaus kultūros paveldo ekspertų forumas, kuriame dalyvauja […]

rugsėjo 20, 2018

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir […]

rugsėjo 19, 2018

Rugsėjo 21 dieną Baltarusijos meno rūmuose Lietuvos ambasada Baltarusijoje pristatė Lietuvos tapytojų Jono Čeponio ir Rimo Bičiūno tapybos darbų parodą […]

rugsėjo 14, 2018

Rugsėjo 13 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939″ sutiktuvės. Kauno […]

rugsėjo 14, 2018

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui Viačeslavui Titovui tęsiama įgaliojimų netekimo procedūra. Šiandien, rugsėjo 13 d., savivaldybės taryba pritarė V. Titovo […]

rugsėjo 13, 2018

Rugsėjo 12 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė, dramaturgė ir vertėja […]

rugsėjo 13, 2018

Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų […]

rugsėjo 9, 2018

Kai vieni garsiai skalambija apie nesibaigiančias reformas, o kiti – keikia neatliktus darbus, valdžią ir gyvenimo aplinkybes, yra žmonių, kurie […]

rugsėjo 8, 2018

Nuo šių metų liepos pirmosios dienos Šventosios uostas prarado valstybinio statusą, jį patikėjimo teise, pradėjo valdyti Palangos miesto savivaldybė. Tokį […]

rugsėjo 6, 2018

Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją nuolat pasiekia gyventojų prašymai ištirti ir suvaldyti pramoninės kilmės kvapų problemą. Nemalonūs kvapai jaučiami Ketvergių, Toleikių […]