Rezervatai
Dubravos rezervatinė apyrubė
Dubravos rezervatinė apyrubė – saugoma teritorija Kauno rajone, rezervatas. Apima kelis Vaišvydavos girininkijos  Dubravų miško kvartalus. Terminu „rezervatinė apyrubė“ apibrėžiamas nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija. Rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m. Įsteigta siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas. Gamtiniu požiūriu vertinga rezervatinėje apyrubėje esanti natūrali aukštapelkė. Bet kokia ūkinė veikla ar gamtinių išteklių panaudojimas, Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijoje yra draudžiamas, tad kelionė po šį mišką yra tikras, laukinės gamtos grožio prisotintas nuotykis.

Girutiškio gamtinis rezervatas
Girutiškio gamtinis rezervatas – tai unikali, saugoma gamtos teritorija (plotas apie 1400 ha) esanti rytų Lietuvoje, Švenčionių savivaldybėje, Labanoro seniūnijoje. Girutiškio gamtinis rezervatas įtrauktas į bendrą Labanoro regioninį parką, kuris yra visos Labanoro girios ekosistemos dalis. Girutiškio gamtinio rezervato steigimo tikslas – išsaugoti unikalų Aukštaitijoje termokarstinės kilmės Girutiškio pelkyną su Beržaloto raistu ir čia esančią išskirtinę bioįvairovę, saugomų ir nykstančių žinduolių buveines, paukščių perėjimo vietas bei retus augalus. Čia aptinkama 100 rūšių saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, įtrauktų į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus.

Kalnų gamtinis rezervatas
Kalnų gamtinis rezervatas – saugoma gamtos teritorija Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Pavilnių regioniniame parke. Apima plotą tarp Aukštojo Pavilnio pietuose ir rytuose, Ribiškių vakaruose ir Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio linijos šiaurėje. Įsteigtas 1998 m. gruodžio 10 d. ir skirtas išsaugoti tam tikru požiūriu natūraliausią Pavilnių regioninio parko gamtinę ekosistemą, apimančią raiškią šaltiniuotų erozinių vėduoklių ir atragių zoną su eglynų bei ąžuolynų bendrijomis, gausia smulkiųjų žinduolių ir drugių fauna. Tai vienas mažiausių gamtinių rezervatų Lietuvoje. Kalnų gamtiniame rezervate neleidžiama naudoti gamtos išteklių, užsiimti kita ūkine veikla, netgi nepageidaujama lankytis jo teritorijoje.

Kamanų rezervatas
Kamanų valstybinis rezervatas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Akmenės rajone. Plotas 3935 ha, pelkės užima 67 proc. teritorijos. Direkcija Akmenėje II. Rezervatas įsteigtas 1979 m., siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija ir gyvūnija. Kamanų pelkė išsiskiria savo unikaliu reljefu, klampynių ir ežerokšnių gausa. Rezervate aptiktos net 26 saugomų augalų rūšys – čia gausu plačialapių klumpaičių, auga virgininis varpenis, mažalapė saulašarė ir kiti Lietuvoje labai reti augalai. Turtingas vabzdžių pasaulis. Nuolat gyvena vilkai, lankosi lūšys, aptinkama lazdyninė miegapelė.

Kiauneliškio gamtinis rezervatas – unikalus saugomos gamtos nedidelis kampelis esanti rytų Lietuvoje, Švenčionių savivaldybėje, Labanoro seniūnijoje. Įkurtas išsaugoti šiaurės rytinėje Labanoro girios dalyje išlikusią sengirę, smėlingų banguoto reljefo Aukštaitijos lygumų drėgnų pušynų etaloną bei kurtinių tuokvietes. Rezervatas patenka į Labanoro regionininio parką. Kiauneliškio gamtiniame rezervate auga paprastosios pušys, kurioms daugiau kaip 170 metų. Viena jų aukščiausia Lietuvoje (trečias pagal aukštį Lietuvos medis) – 44 metrų aukščio, o medžio skersmuo – 66 cm. Dalinai yra įrodyta, kad medžiui apie 190–200 metų.

K. Vasio nuotr.
Minijos gamtinis rezervatas yra Plungės rajono savivaldybės Šateikių seniūnijoje, Salantų regioniniame parke. Įsteigtas siekiant išsaugoti hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriu vertingą Minijos kilpos ties Vaitkių ir Dyburių kaimais gamtinį kompleksą. Tai griežto režimo Salantų regioninio parko zona, kurioje draudžiama verstis bet kokia ūkine veikla, poilsiauti, net lankytis. Rezervato teritorijoje yra Dyburių ir Bulikų kaimų senosios kapinės, kuriose stovi Žemaičių kraštui būdingi kryždirbystės statiniai.

Naglių rezervatas
Naglių gamtos rezervatas – gamtos rezervatas Lietuvoje, Kuršių nerijoje. Jis tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos 9 kilometrus. Per jį eina Neringos dviračių takas. Norėdami supažindinti lankytojus su Naglių gamtos rezervato Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, specialiai lankytojams, nutiesė pėsčiųjų taką per Pilkąsias kopas Kuršių marių link. Pagrindiniai saugotini objektai: Pilkosios (Mirusios) kopos, pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai; Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augimvietės; 4 buvusių užpustytų kaimų ir 2 senų kapinaičių vietos; senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos; estetiškai vertingi peizažai.


Viešvilės rezervatas
Viešvilės rezervatas – valstybinis rezervatas vakarinėje Lietuvoje, į šiaurę nuo Viešvilės; direkcija Eičiuose. Šiaurinė ir didžioji jo dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje. Pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio. Įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993 m. paskelbtas tarptautinės svarbos pelke.

Vilniaus pilių rezervatas
Vilniaus pilių kultūrinis rezervatas yra Vilniaus senamiestyje. Rezervatas įkurtas 1997 m. siekiant išsaugoti ir puoselėti Lietuvos istorinį valstybės ir dvasinės kultūros centrą – Vilniaus pilis, jų teritoriją ir čia esančias kultūros ir gamtos vertybes. Tai mažiausias valstybinis rezervatas Lietuvoje. Iš architektūros paminklų žymiausia yra Vilniaus arkikatedra kartu su jos apylinkėmis, aikšte ir architektūrinėmis liekanomis. Svarbus kultūros paminklas – Trijų kryžių paminklas ant Trijų kryžių kalno.

Čepkeliai
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas yra pietiniame Lietuvos pakraštyje, Katros upe išvesta Lietuvos ir Baltarusijos valstybės siena taip pat yra ir rezervato pietinė riba. Iš šiaurės ir vakarų rezervatas ribojasi su Dzūkijos nacionaliniu parku, rytuose yra apsauginė zona. Pagal administracinį Lietuvos suskirstymą Čepkeliai yra Varėnos rajone. Direkcijoje įrengta ekspozicija. Čepkeliai – unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas. Didžiausius plotus užima kimininė aukštapelkė, apaugusi retomis keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos. Gamtos ir kultūros paminklai – drevėtos pušys.

Žuvintas
Žuvinto biosferos rezervatas yra pietų Lietuvoje, beveik visas priklauso Dovinės upės baseinui. Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Direkcija Aleknonyse (Alytaus raj.). Rezervatas įsteigtas 1937 m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 247 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Yra nedidelis gamtos muziejus.

 

 

Share Button