Koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje yra priimti drąsūs ir savalaikiai sprendimai sveikatos apsaugos sferoje, tačiau verslo atstovai įsitikinę – tokių labai trūksta ekonomikoje. Dauguma verslui būtinų sprendimų smarkiai vėluoja, atsakingos institucijos nesuderina savo veiksmų. Priešingai nei sveikatos apsaugoje, ekonomikoje iki šiol nėra aiškaus asmens, kuris imtųsi lyderystės gelbstint šalies ūkį.
Užsienio šalių ekonomistai prognozuoja net iki 20 – 25 procentų ekonomikos recesiją, o Lietuvoje atskiri politikai kalba apie dalies įmonių nacionalizavimą, kaip paramos verslui kainą. Vyriausybė žengė teisingą žingsnį numačiusi apie 5 mlrd. vertės paramos ekonomikai paketą, tačiau jo įgyvendinimas įstrigęs tarpžinybinėse diskusijose.
Kažką daro Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kažką veikia Finansų ministerija, kažkiek prisideda Lietuvos bankas. Visi tarpusavyje diskutuoja, bet konkrečių priemonių įgyvendinimo terminai vis nukeliami, o sprendimų verslui reikia jau dabar. Kitos šalys jau daro, o pas mus tebevyksta diskusijos tarp institucijų. Tuo tarpu, kiekviena pradelsta diena lemia darbo vietų netekimą. Verslo bendruomenė mano, jog Lietuvos vidaus politikoje dabar būtina išsklaidyti nesutarimus ir nedelsiant paskirti Ekonomikos ir inovacijų ministrą, kuris imtųsi valdyti situaciją. Konkretūs pavyzdžiai rodo, jog nuosekliam darbui būtinas lyderis, turintis organizuoti pandemijos sukeltų iššūkių valdymą.
„Dėl blogėjančios padėties ekonomikoje labai svarbu ir šioje srityje užtikrinti aiškią lyderystę, kurios šiuo metu itin trūksta, kadangi Ekonomikos ir inovacijų ministerija veikia be nuolatinio ministro, o jai tik laikinai vadovauja kitos srities ministras. Tokia situacija didina ir taip įtemptos padėties nestabilumą – nesant aiškaus lyderio sunku operatyviai priimti ir įgyvendinti būtinus sprendimus. Dabar yra sudėtinga užtikrinti efektyvų dialogą su atskiromis institucijomis, nes nėra aiškiai paskirstytų funkcijų, atsakomybių ir procesų kontrolės“, – teigia LVK rezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, Vyriausybei ir šalies Prezidentui jau laikas susitarti ir paskirti Ekonomikos ir inovacijų ministrą.
Sveikatos apsaugos ministrui vadovaujant ir prisiimant atsakomybę, būtinų priemonių įgyvendinimas sveikatos apsaugos srityje vyksta sparčiai, taikomos konkrečios priemonės, o ekonomikos srityje esame įstrigę.
Nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė daugiau nei 50 sprendimų susijusių su šalies sveikatos apsauga – nuo sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo iki apsaugos priemonių ir dezinfekcinio skysčio aprūpinimo bei pardavimo. Ministrą supa jam atskaitinga komanda su paskirstytomis funkcijomis, tarp kurių yra net ir ekspertai verslo paramai medikams koordinuoti. Tuo tarpu ekonomikos srityje sprendimai juda labai lėtai, atsakomybės aiškiai nepaskirstytos, nors verslo atstovai dar nepaskelbus karantino teikė aiškius siūlymus bei kartojo, jog veiksmų reikia imtis skubiai.
Sveikatos apsaugos srityje esant sustyguotam darbui, didelis kiekis koronaviruso reagentų bei medicininės apsaugos priemonių jau pasiekė Lietuvą, jų kiekis vis dar didinamas bei keliauja po medicinos įstaigas. Nuosekliai rūpinamasi tiek medikų, tiek pacientų poreikiais. Tuo tarpu verslo išlikimui svarbios priemonės iki šiol realiai neveikia.
Numatyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi valstybinė įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teiks garantijas paskoloms, palūkanų kompensavimą, INVEGOS tiesiogines paskolas. Be to, prieš keletą dienų Vyriausybė priėmė sprendimą įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą. Deja, numatoma, kad šios priemonės pilnai veikti pradės tik balandžio mėnesiui įsibėgėjus arba dar vėliau. Ir nežinia, ar tikrai pradės veikti.
Tuo tarpu Seimo ekonomikos komitetas sudarė specialią darbo grupę aiškintis, kaip įstatymu įteisinti patalpų nuomos ir kitų mokėjimų atidėjimus įmonėms, dėl karantino patiriančioms nuostolių. Taigi, neveikiant finansiniams instrumentams, ketinama taikyti administracines priemones. Tai būtų didelė klaida, galinti sukelti įmonių tarpusavio įsipareigojimų nevykdymo griūtį.
Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama aiškius įgaliojimus ir atsakomybę turinčio ministro, kasdien žingsnis po žingsnio realiai vykdo numatytus planus ir rūpinasi visuomenės sveikata, o ekonomikoje procesų valdymo painiava gali net peraugti į chaosą, nes Seime įregistruoti įstatymų projektai, kuriais siūloma prie Energetikos ministerijos prijungiant Ekonomikos ir inovacijų ministeriją sukurti Lietuvos Respublikos darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministeriją bei perduoti jai dalį Aplinkos ministerijos funkcijų.
„Situacija paradoksali – Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi tik laikinąjį vadovą, o viceministrai, kurių sklandus darbas sunkumus patiriančiai ekonomikai šiuo metu yra gyvybiškai svarbus, dėl ministerijų reorganizacijos gali būti atleisti iš darbo. Tiek vienoje, tiek kitoje ministerijoje šiuo metu yra po tris viceministrus. Sujungus dvi ministerijas, natūraliai pusės jų neliks. Nežinia, kurie bus atleisti iš darbo, o kurie liks. Reorganizacijos metu numatoma 10 proc. sumažinti darbuotojų skaičių. Ministerijų darbuotojai gaus lapelius su perspėjimu, jog jų etatai gali būti panaikinti, o jie patys – gali būti atleisti. Ir kas dešimtas bus atleistas, tik neaišku kurie konkrečiai. Taigi, natūralu, kad tų žmonių prioritetas bus tiesiog siekis išsaugoti savo darbo vietas. Ir visa tai vyks ekonominės krizės metu“, – sako V.Sutkus.
Pasak LVK prezidento, verslo bendruomenės siunčiama žinia labai aiški – krizės akivaizdoje valstybės aparatas turi mobilizuotis, veikti darniai ir be šalutinį įtampų, pasiskirstyti aiškias atsakomybes ir sutelkti pastangas bendram tikslui – šalies ekonomikos ir verslo sukurtų darbo vietų išsaugojimui. Tiek į žmonių, tiek ir į ekonomikos sveikatą būtina žiūrėti atsakingai ir laiku priimti būtinus sprendimus. Tam būtina ir stabili valdymo struktūra.
Paskyrus Ekonomikos ir inovacijų ministrą bei sudarius jo vadovaujamą situacijos šalies ūkyje valdymo štabą, būtų galima kryptingai susitelkti į šalies ekonomikos bei darbo vietų išsaugojimą. Ministerijų sujungimą reikėtų atidėti vėlesniam laikui, kai krizė bus neutralizuota
