31 liepos, 2018

Vienai seniausių Klaipėdos įmonių – 120 metų

Dar tuomet, kai Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai, o uostas buvo laikomas žymiausiu medienos prekybos tašku – devyniolikto amžiaus pabaigoje ėmė kurtis pirmosios stambios medžio apdirbimo įmonės, ypač svarbios uostamiesčio pramonei. Viena iš jų – šimtmečio Klaipėdos istoriją menanti „Klaipėdos mediena“, šiais metais skaičiuojanti 120 metų.

„Džiugu, kad brandų jubiliejų mininti „Klaipėdos mediena“ per visus savo veiklos metus išlaikė glaudų ryšį su vietos bendruomenėmis, o aktyviai organizuodama įvairias socialines bei aplinkosaugines iniciatyvas, prisideda ir prie miesto gerovės kūrimo. Kartu bendrovė yra vienas didžiausių bei geidžiamiausių uostamiesčio darbdavių, darančių ženklią įtaką miesto ekonomikai. „Klaipėdos mediena“ – viena iš seniausių įmonių Klaipėdoje, todėl yra neatsiejama nuo mūsų miesto istorijos“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Baltijos pajūrio gyventojai jau nuo seniausių laikų medieną naudojo statybai bei namų apyvokos daiktams. O Klaipėdos kraštas buvo laikomas garsiausiu Baltijos šalių medienos prekybos regionu. Čia kūrėsi pirmosios medienos apdirbimo įmonės, ypač – prie Danės upės. Šioje teritorijoje svarbiausios veikia iki šiol.

„Jau nuo 18 a. pabaigos medienos prekyba buvo aukso gysla miesto ekonomikai. Nemuno baseine nukirsti rąstai buvo plukdomi į Rusnę ir Klaipėdą, kur buvo apipjaunami lentpjūvėse, varomose vėjo ir garų. Mediena buvo eksportuojama į Vakarų Europą, daugiausiai – į Britaniją. Tai skatino laivybą ir laivų statybą, uosto plėtrą. Kasmet iš 700-1200 į Klaipėdą atplaukusių laivų, 80 procentų iš uosto išplaukdavo su medienos kroviniu“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas-muziejininkas Romaldas Adomavičius.

Išgyveno ir pakilimus, ir nuosmūkius

Įsikūrus „Klaipėdos medienai“ Klaipėdos krašte tuo metu veikė 7 statybinių medžiagų gamybos įmonės, 27 lentpjūvės, sukosi 56 malūnai. Pasak istoriko, paskutinįjį 19 a. dešimtmetį galima būtų apibūdinti kaip medienos apdirbimo pramonės rimto vystymosi pradžią. Tuomet šalia medienos eksporto įvairūs medienos produktai buvo pradėti gaminti ir vietoje.

Įmonės fabriko statybos prasidėjo 1898 metais, nuo tada „Klaipėdos mediena“ ir skaičiuoja savo istoriją. Nors per 120 veiklos metų įmonė kartu su Klaipėdos kraštu išgyveno pakilimus ir nuosmūkius – gaisrus, krizes ir karus, šiandien sėkmingai vykdo savo veiklą ir kryptingai plečiasi.

„Nepaisant visų negandų, kurios buvo užklupusios pasaulį, įmonė įveikė visus iššūkius ir šiandien skaičiuoja ilgus veiklos metus. Jeigu reikėtų apibendrinti veiklos istoriją, įmonę prilyginčiau feniksui, kuris kaskart pakildavo iš pelenų ir tęsdavo savo veiklą. Žinoma, prie to labiausiai prisidėjo vieninga darbuotojų komanda“, – sako AB „Klaipėdos mediena“ direktorius Nikolajus Ivanovas.

Kaip metams bėgant keitėsi darbo procesai?

Remiantis „Klaipėdos medienos“ archyvu, pirmoje veiklos ataskaitoje už 1900 metus buvo nurodyta, kad vietinis medienos apdirbimo fabrikas gamina medienos plokštes, skirtas cigarų dėžutėms ir dėžėms, kuriose siunčiami prabangūs daiktai.

Šiuo metu tarp įmonės gaminamų produktų: medienos drožlių plokštė, korpusiniai baldai, apdailinta medienos drožlių plokštė ir impregnuotas popierius. Bendrovė nuolat investuoja į ekologiją, tvarumą bei technologinius procesus ir taip didina gamybos apimtis bei efektyvumą. Didėjant gamybos apimtims, nuosekliai auga ir darbuotojų gretos, šiuo metu įmonėje dirba 620 specialistų, 17,5 proc. daugiau nei pernai.

„Nors metams bėgant technologiniai sprendimai įmonėje vis modernėjo, darbuotojai ir toliau išlieka pagrindine įmonės vertybe. Pereidami nuo rankinio darbo prie operavimo įrenginiais, jie sukuria didžiulę pridėtinę vertę sau ir bendrovei. Augantys gamybiniai pajėgumai, darbuotojų atsidavimas savo darbui, lankstumas ir noras siekti vis geresnių rezultatų – leidžia šiai įmonei nuolat augti ne tik pagal rezultatus, bet ir darbuotojų skaičių“, – priduria N. Ivanovas.


28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

25 kovo, 2024

Siekiant apsisaugoti nuo potvynių uostamiestyje, Klaipėdos savivaldybės meras Arvydas Vaitkus sako, kad tą padaryti galima skiriant dėmesį ne naujų pylimų […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

21 kovo, 2024

Net septynioms Klaipėdos rajone veikiančioms tradicinėms religinėms bendruomenėms įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti paskirstyti 75 tūkstančiai eurų. Taip siekiama prisidėti prie joms […]

21 kovo, 2024

Pradėta unikalaus kultūros paveldo objekto – Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Šiuo metu jau demontuotos tilto perdangos […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

13 kovo, 2024

Artėjantis pavasaris pajūryje vėl paskatins vandens turizmą. Pastebima, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai […]

Potvynis Kretingoje. ELTA / Karolis Bakūnas
13 kovo, 2024

Pastaruoju metu potvyniai Vakarų Lietuvos regione intensyvėja, apima vis naujas teritorijas, todėl net keturios Savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės […]

12 kovo, 2024

Klaipėdos rajono opozicijai dėl „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės įdarbinimo Dovilų etnokultūros centre kreipusis į savivaldybės Antikorupcijos komisiją, politikė teigia, kad jos […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

Alfonso Mažūno nuotr.
7 kovo, 2024

Klaipėdoje duris atveria unikali, nors ir laikina, edukacinė erdvė – Lietuvos medinio burinio laivyno angaras. Ji veikia ,,Memelio miesto“ dalyje, […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo […]

28 vasario, 2024

Klaipėdos rajone duris atveria pirmieji savarankiško gyvenimo namai. Savivaldybė jau pasirašė akreditavimo sutartį su kaimo bendruomene „Smilgynai ir kaimynai“, o […]

28 vasario, 2024

Palanga – ne tik populiariausias Lietuvos kurortas, bet ir vienas draugiškiausių miestų socialiai pažeistiems žmonėms. ,,Kai priklausai socialiai pažeistai grupei, […]

26 vasario, 2024

Klaipėdos rajonas ir toliau tęsia paramą Lymanui Ukrainoje. Į miestą partnerį netrukus iškeliaus dar viena humanitarinės pagalbos siunta – du […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]