Visur gyvena talentingi žmonės
Dvi savaitgalio dienas Svėdasų kultūros centre šurmuliavo renginys, kuris nepadarytų gėdos bet kokio lygio scenai. Miestelyje vyko Teatro dienos paminėjimas. Šeštadienio vidurdienį kultūros centro sceną okupavo jaunieji artistai. Pirmieji pasirodė Leliūnų skyriaus moksleivių teatro dalyviai su H. K. Anderseno pasaka „Coliukė“ (vad. Vita Miškeliūnienė ir Irena Kuliavienė). Po trumpos pertraukėlės į sceną lipo Aulelių vaikų globos namų teatro trupė „Spindulėlis“, vadovaujamas Silvos Meištienės. Jų repertuare buvo spektaklis „Gerosios fėjos burtai“. Kaip kaleidoskope, scenoje keitėsi artistai. Sekantys – Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos mažųjų artistų spektaklis „Karališkieji kiškiai“. Artistus ruošė pedagogė Dalia Asačiovienė. Toliau žiūrovams nuobodžiauti neleido Kurklių skyriaus vaikų dramos būrelio „Žaidžiame teatrą“ vaikučiai su vaidinimu „Cirkas atvažiavo“. Spektaklį rengė vadovė Giedrė Steponėnienė. Finalinį dienos akordą suskambino Svėdasų bibliotekos vaikų klubo „Šypsenėlė“ spektaklis pagal J. Baltrukonytės „Auksinė žuvelė“. Spektaklio statytoja- vadovė Asta Medinienė. Ištisas keturias valandas visi norintys galėjo mėgautis vaidinimais, bendravimu, ar tiesiog tyliu stebėjimu.
Sekmadienį teatro mėgėjai vėl galėjo džiaugtis šį kartą jau augesnio amžiaus žiūrovo akims skirtu Teatro dienos tęsiniu, kurį pradėjo renginio šeimininkai svėdasiškiai, vadovaujami Reginos Baltaduonienės. Jie žiūrovams suvaidino spektaklį pagal Kazio Sajos komediją „Pasimatymas sodo namelyje“. Sekantis spektaklis užbūrė žiūrovus meistriškumu. Tolimiausi renginio svečiai visaginiečiai, vadovaujami režisierės Birutės Davidovičės, atvežė nuostabųjį Moljero kūrinį „Skapeno klastos“. Antrosios dienos pasirodymus užbaigė Debeikių skyriaus meno mėgėjų spektaklis pagal Michailo Zadornovo komediją „Paskutinis bandymas“, režisuotas Esmeraldos Juodelienės.
Tai buvo puikus renginys įvairaus skonio ir amžiaus žiūrovui, sukėlęs daugybė pozityvių emocijų, šiltų akimirkų, jausmingų išgyvenimų. Išvada viena. Teatras ir talentai – ne tik sostinėje ar dideliuose miestuose. Teatras gali būti visur, kur žmogus ieško prasmės, nesitenkina vien rutinine buitim, nedejuoja, o randa kuo užsiimti, kad išlaikytų sielos šviesumą. Ir ta šviesa pasidalina, leidžia atitrūkti nors trumpam nuo kasdienybės pilkumos. Norisi kuo daugiau tokių perlų. Nuoširdus ačiū renginio sumanytojams ir šeimininkams, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus darbuotojams, už kantrybę, paieškas ir patį renginį.
