13 gruodžio, 2023
LGGRTC

Gintaro Vaičiūno knygos: trumpam sustabdo laiką ir padeda atsigręžti į savo krašto praeitį

Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido istoriko Gintaro Vaičiūno knygą ,,Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ Šio leidinio autorius, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas G. VAIČIŪNAS sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Esate Anykščių krašto žmogus. Kuo, Jūsų nuomone, šis kraštas istoriškai toks svarbus Lietuvai, o galbūt – ir pasauliui?

Esu gimęs, užaugęs Anykščiuose ir šiuo metu ten ir gyvenu. Istorine prasme Anykščių kraštas yra svarbiausias Lietuvai savo patriotinės krypties kūrėjais, lietuviško žodžio saugotojais ir jų palikimu. Kiekvienam lietuviui Anykščiai pirmiausia yra mūsų literatūros sostinė.

Štai „Svarbiausi Anykštijos dvasios saugotojai”, reikšmingi Lietuvai (buvo daug ir kitų);

Konstantinas Sirvydas – geriausias XVII a. lietuvių kalbos žinovas. Jo parengtas, 1629 m. pirmą kartą išleistas lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynas iki XIX a. pabaigos (beveik 300 metų) buvo pagrindinė knyga, iš kurios mokytasi lietuvių kalbos. Sirvydo žodynas buvo ypač vertinamas, iš jo kalbos mokėsi rašytojai.

Antanas Baranauskas – vyskupas, lietuvybės puoselėtojas, gynė Katalikų bažnyčios teises, priešinosi rusinimui. A. Baranausko grožinė kūryba davė pradžią lietuvių romantinei lyrinei poezijai. Svarbiausiame kūrinyje, romantinėje poemoje „Anykščių šilelis” pabrėžiamas dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys, apdainuojama gimtojo krašto gamta, Anykščių šilelio istorija siejama su Lietuvos likimo tema. Poemoje „Kelionė Petaburkan” vyrauja Rusijos pavergtos lietuvių tautos tragedijos apmąstymai, pabrėžiama istorinės atminties, tradicijų, kalbos išsaugojimo prasmė. A. Baranauskas padėjo pagrindus lietuvių kalbos dialektologijai. Jo vertimų rankraščiai (1901-02) Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento ir Knįga Psalmu 2015 įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Antanas Vienuolis (Žukauskas) – produktyviausias Anykščių krašto rašytojas, sukūręs daug legendų ir padavimų apie savo gimtinės istoriją ir įžymesnes jo vietas. Poetizavęs mūsų kraštą, išsaugojęs garsų anykštėno A. Baranausko palikimą – klėtelę, kurioje kūrė poetas, iš jo asmeninių daiktų įkūręs pirmąjį Lietuvoje memorialinį muziejų. Anykščiuose gyvas mūsų literatūros klasikų atminimas. Kad ir kuria kryptimi čia eitum, visur atrastum klasikų gyvenimo ir kūrybos vietas, jų apdainuotus kraštovaizdžius, gamtos paminklus.

Apie ką pasakoja Jūsų knyga?

Tai pasakojimai apie Anykščių krašto žmones tarpukario metais, apie patriotus, kūrusius ir stiprinusius savo valstybę, ir apie kolaborantus-materialistus, siekusius panaikinti visa, kas lietuviška, ir įvesti Lietuvoje Rusijos komunistų valdžią. Knygoje apžvelgiama Anykščių krašto visuomenės socialinių bei tautinių grupių atstovavimas tiek patriotinei visuomenės daliai, tiek ir kolaborantams lemtingais Lietuvai 1940–1941 metais,  kai Rusijos komunistinę okupaciją keitė Vokietijos nacistinė okupacija, kai buvo naikinama viskas, kas lietuviams brangu, vyko trėmimai, žudynės, žydų genocidas.

Kodėl nutarėte parašyti šią knygą?

Renkant atsiminimus, dokumentus apie šio krašto kovotojus dėl Lietuvos nepriklausomybės, archyve susikaupė daug vertingos medžiagos. Iš pradžių buvau sumanęs rašyti tik apie 1941 m. Birželio sukilimą Anykščių krašte, bet LCVA aptikęs įdomios medžiagos apie komunistinio pogrindžio veiklą mūsų krašte Lietuvos nepriklausomybės metais, nutariau išnagrinėti abi šias temas – kolaboravimą ir patriotizmą.

Kiek knygų esate parašęs?

Tai trečioji mano knyga, pirmąją, „Ramuldavos ir Šimonių girių bei jų apylinkių gidas“, parašiau 2015 m. (tai daugiau vadovas turistams), antrąją – „Žuvusių Anykščių krašto partizanų žinynas“ parašiau 2019 m., o trečioji – „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ išleista šiais metais.

Kaip manote, ar šis leidinys pasitarnaus kaip istorijos vadovėlis jaunajai kartai?

Nesu šios srities specialistas, bet tikiuosi, kad Anykščių rajono mokyklų istorijos mokytojai šią knygą galės panaudoti istorijos pamokose ir kraštotyros veiklai skatinti. Pagrindinis jos tikslas – įamžinti visų žuvusių Lietuvos partizanų atminimą interaktyviajame žemėlapyje, perkeliant informaciją apie juos iš LGGRTC duomenų bazės, visų leidinių, fotografijų. Esu parengęs aplikaciją partizanų žūties vietų skaitmeniniam žemėlapiui sukurti, jį administruoju ir nuolat pildau nauja medžiaga. Jau įkelta daug informacijos apie visus žuvusius Aukštaitijoje partizanus ir iš dalies – apie Dainavos ir Tauro apygardų partizanus.

Kokie Jūsų ateities planai?

Tikiuosi parengti ir išleisti dvi knygas apie Lietuvos partizanų veiklą Aukštaitijoje. Bet planai ir gali likti planais, jeigu sutrukdytų sveikatos ar kitos nuo manęs nepriklausančios problemos, todėl neperšokus griovio „op“ geriau nesakyti… Kiekvienas esame daugiau ar mažiau skolingi gimtinei ir savo krašto žmonėms bei protėviams. Tą skolą gali sumažinti įvairūs leidiniai; atsiminimai, monografijos, žinynai. Knygos trumpam sustabdo laiką ir istoriją bei padeda atsigręžti į savo krašto praeitį.

Gintarą Vaičiūną kalbino Aldona Jakavonienė


20 balandžio, 2024

Per pirmąją savaitę vilniečiai jau pateikė daugiau nei tūkstantį siūlymų naujiems Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimams. „Matome, kad […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]

3 balandžio, 2024

Trečiadienį vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdyje bus nagrinėjamas Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje. Taip pat bus sprendžiama dėl paminklų […]

2 balandžio, 2024

Anksčiau Šv. Kotrynos vardu atsisakiusi persivadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija siūlys mokyklai suteikti Vyčio vardą. Šis klausimas bus svarstomas trečiadienį […]

1 balandžio, 2024

Ilgiausią istoriją iš visų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje skaičiuojanti ELTA šiandien, balandžio 1-ąją, švenčia 104-ąjį gimtadienį. Tarpukariu veiklą pradėjusi organizacija, kurios […]

31 kovo, 2024

Eidama 86 metus mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai.lt“. N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]