Povilo Višinskio gyvenimo ir atminties istorijos Šiauliuose

Šiemet minime visuomenės ir kultūros veikėjo, rašytojo, literatūros kritiko ir lietuvybės skleidėjo Povilo Višinskio 150-ąsias gimimo metines. Kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį Povilas praleido Šiauliuose, Šiaulių regioninis valstybės archyvas kviečia susipažinti su šio garbingo žmogaus gyvenimo istorija ir neįkainojamais darbais.

Povilas Višinskis gimė 1875 m. birželio 28 d. Šiaulių apskrityje, Ušnėnų kaime (Kelmės r.). Santūrus ir užsispyręs, tačiau neabejingas vargstantiems, vaikas kėlė tėvams didėles viltis. Jie svajojo, kad sūnus taps kunigu. 1886–1894 m. Povilas mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje (dabar Juliaus Janonio gimnazija). Pabaigęs keturias gimnazijos klases buvo verčiamas stoti į Kunigų seminariją, tačiau Povilas kunigavimui buvo dar per jaunas, todėl pasiliko mokytis gimnazijoje. Nepaisant gimnazijoje vykdomos rusifikacijos programos (mokinių draudimo kalbėtis lietuviškai, sekimo, butuose vykdomų kratų) dalis mokinių, taip pat ir Povilas Višinskis nelegaliai skaitė draudžiamas knygas, kurias gaudavo slaptai, taip pat slaptai jas platino kitiems. Matydamas, kaip sunkiai verčiasi tėvai, nusprendė nebeprašyti tėvų paramos, o pats imtis mokymo.

Mokytojavimo pradžia ir užgimę jausmai Marijai Pečkauskaitei

Povilas Višinskis mokytoju pradėjo dirbti 1891 m. vasarą. Užvenčio dvarininkų Pečkauskų šeima pasiūlė Povilui vasaros metu privačiai mokyti jų vaikus. Šis pasiūlymas buvo puikus šansas užsidirbti, todėl Povilas nedvejodamas sutiko. Dvaro aplinka ir dvarininkų vaikų mokymas kėlė Povilui pasitikėjimą savimi, o vakariniai pasivaikščiojimai ir ilgi pašnekesiai su Marija budino jausmus. Povilui patiko Marijos ilgos kasos ir taisyklingi veido bruožai, jos jautrumas ir linksmas būdas. Jis sudomino Mariją Lietuvos kultūra, atveždavo jai lietuviškos literatūros, mokė ir skatino rašyti. Povilo ir Marijos jausmai ruseno penkerius metus, tačiau laikas ir atstumas trapius jausmus pakoregavo, išliko tik kryptingas kūrybinis bendradarbiavimas. Povilas ir toliau taisė Marijos kūrinius bei padėjo jiems pasiekti skaitytojus. Taip, žingsnis po žingsnio, gimė nauja rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana.

Kelionė po Žemaitiją

Baigęs Šiaulių gimnaziją Povilas Višinskis išvyko į Peterburgą, kur studijavo gamtą ir geografiją. Būdamas trečiame kurse pradėjo rašyti kursinį darbą „Antropologinė žemaičių charakteristika“. Noras tyrinėti savo regiono žmones, jų charakterį, antropologiją ir papročius buvo stipresnis, nei tuometinė Povilo sveikata. Jau buvo pasireiškusios pirmosios džiovos apraiškos ir kelionė po Žemaitiją jam tapo didžiuliu išbandymu. Gavęs Kauno gubernatoriaus leidimą tyrinėti Šiaulių, Telšių ir Raseinių apskrityse, įsigijęs matavimo prietaisus bei senovinį fotoaparatą leidosi į kelionę. Kelionėje sutiko daug įvairių žmonių, kurie noriai fotografavosi ir leidosi išmatuojami. 1898 m. savo darbą įteikė universitetui ir gavo pagyrimo raštą. 

Teatrinė veikla

1899 m. Povilas Višinskis buvo vienas iš aktyviausių Palangoje vykusio pirmojo lietuviško vaidinimo – A. Keturakio pjesės „Amerika pirtyje“ organizatorių. Šiame spektaklyje atliko siuvėjo Vinco vaidmenį, taip pat įkalbėjo vaidinti kraštiečius Stanislavą Jakševičiūtę-Venclauskienę ir Augustiną Janulaitį. Nebuvo jie profesionalūs aktoriai, jautė didžiulę įtampą, tačiau turėjo tikslą – skleisti lietuvišką žodį. Po pasisekusio vaidinimo Palangoje, Povilas turėjo dar vieną idėją, kurią atkakliai siekė įgyvendinti. Suvedęs dvi bendražyges rašytojas – savo kaimynę  Juliją Žymantienę-Žemaitę bei Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – išsireikalavo sukurti lietuvišką komediją. Rašytojoms duotas iššūkis buvo nelengvas, tačiau netrukus dienos šviesą išvydo komedija „Velnias spąstuose“. Komedijoje pajuokiamas pinigų godulys bei žmonių tamsumas Povilui patiko. Jis norėjo kuo greičiau šią komediją parodyti visuomenei. Galbūt dėl skubėjimo, o gal dėl susižavėjimo kūriniu pamiršo saugumą. Povilas Višinskis jau seniai buvo sekamas carinės žvalgybos. Dėl spektaklio „Velnias spąstuose“ afišų klijavimo 1900 m. jam buvo iškelta byla, kuri truko net tris metus. 1903 m. Povilas Višinskis buvo išteisintas.

Gegužinių organizavimas 

Pirmoji gegužinė Šiauliuose buvo surengta 1899 m. birželio 12 d. Jos organizatorius buvo šiaulietis Augustinas Janulaitis. Grafo Nikolajaus Zubovo sutikimu pirmoji gegužinė organizuota Aleksandrijos dvare netoli Šiaulių. Į gegužines susibūrę inteligentai ne tik puoselėjo nepriklausomos Lietuvos idėją, bet ir sprendė svarbius politinius klausimus. Povilas Višinskis palaikė artimus ryšius su Augustinu Janulaičiu. Šis supažindino P. Višinskį su Šiaulių inteligentija. Augant bendraminčių ratui, augo ir Povilo Višinskio autoritetas. 1903 m. P. Višinskis organizavo gegužinę Bubiuose, o 1904 m. – Kairiuose. Šių gegužinių metu Povilas susipažino su savo būsima žmona Juzefa Mikuckaite.

Talentų paieška

Povilas Višinskis turėjo puikią nuojautą naujų talentų paieškai. Dar besimokydamas gimnazijoje jis įžvelgė savo kaimynės Julijos Žymantienės-Žemaitės talentą. Skatino ją rašyti, dažniau kritikavo nei gyrė, tačiau jos kūrinius vertino ir dėjo visas pastangas, kad Žemaitės kūriniai būtų išspausdinti.  

Keliaudamas per Žemaitiją Povilas Višinskis užsuko į Paragių dvarelį. Ten jis sutiko dar vieną pilkos kasdienybės išvargintą, tačiau degančia noru rašyti moterį – Sofiją Pšibiliauskienę. Rašyti mėgo ir Sofijos sesuo Marija. Sofija Pšibiliauskienė kartu su seserimi Marija Lastauskiene kūrinius pasirašinėjo vienu slapyvardžiu – Lazdynų Pelėda. 

Atvykęs Į Šiaulius Povilas Višinskis susibičiuliavo su Jonu Biliūnu, redagavo jo kūrybą ir rėmė finansiškai. 1901 m. susipažino su Šiaulių krašto savamoksliu poetu Jonu Krikščiūnu-Jovaru, padėjo atsiskleisti jo kūrybiniams gebėjimams. Jei Povilas nebūtų ieškojęs talentingų rašytojų ir rūpinęsis jų kūrinių publikavimu, tai  dabar neturėtume tiek daug žinomų Šiaulių krašto literatų.

Knygų leidyba

Lietuviškų knygų leidyba ir platinimas buvo vienas iš svarbiausių Povilo Višinskio uždavinių. Skatindamas rašyti kitus ir pats nepaleido iš rankos plunksnos. P. Višinskis parengė elementorių „Mažas elementorius arba skaitymo ir rašymo mokslas“ (Vilnius, 1905 m.), parašė realistinių apsakymų ir vaizdelių „Paparčio žiedas“, „Ant kryžkelio“. Išleido publicistines knygeles „Vaina arba karė“ (Vilnius, 1906 m.), „Visuotinas, lygus, slaptas ir betarpiškas balsavimas“ (Vilnius, 1905 m.), „Žmogaus tiesos“ (Vilnius, 1905 m.), „Kas tai yra konstitucija?“ (Vilnius, 1906 m.) 

Mirties valanda

1906 m. pavasarį pablogėjus sveikatai Povilas nusprendė vykti gydytis į Šveicariją, bet šios šalies nepasiekė. Sustojęs pailsėti Berlyne ten ir pasiliko. Paskutines savo gyvenimo dienas jis leido su šeima. Šalia jo lovos budėjo mylinti žmona Juzefa su neseniai gimusia dukryte Maryte. 1906 m. balandžio 23 d. rytą Povilas Višinskis išleido savo paskutinį atodūsį. 31 metai – toks trumpas gyvenimo tarpsnis, tačiau P. Višinskis atliko tiek daug prasmingų darbų ir uždegė žmonių širdis gyvenimui, kūrybai.

Atminimo įamžinimas Šiauliuose

Šiauliuose Povilo Višinskio atminimui skiriama nemažai dėmesio. Jo asmenybės įamžinimas atsispindi įvairiuose miesto kultūros ir viešojo gyvenimo objektuose. Jau šimtmetį viena iš centrinių gatvių vadinama Povilo Višinskio vardu. 1927 m. įkurtas Povilo Višinskio Liaudies universitetas. 1985 m. Šiaulių Mažajame teatre pastatyta Emilijos Liegutės pjesė „Povilas ir Marija“, o 1989 m. Šiaulių apskrities viešajai bibliotekai suteiktas Povilo Višinskio vardas. Dar viena graži P. Višinskio atminimo iniciatyva buvo pradėta 1988 m. Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių iniciatyvinės grupės organizuoto mitingo metu buvo surinktos lėšos Povilo Višinskio paminklui statyti. Paminklas atidengtas 1991 m. Šiauliuose. Skulptūros autorius Statys Žirgulis.               

Povilo Višinskio atminimas įamžintas ir Šiaulių apskrityje. Gimtuosiuose Ušnėnuose 1960 m. įkurtas Povilo Višinskio memorialinis muziejus, o Kurtuvėnų mokyklos kieme stovi Vitalijaus Lukošaičio išdrožta ąžuolinė skulptūra, kurioje iškalti Povilo Višinskio žodžiai „Kilk ir kelk“.

Tautinio atgimimo šauklio Povilo Višinskio palikimas visuomet buvo gyvas ir svarbus Šiauliams. Tuo įsitikinsite apsilankę virtualioje parodoje „Povilo Višinskio atminimo įamžinimas Šiauliuose“.