Etnografinio regiono pavadinimo keitimas Seime kėlė linksmas diskusijas: Suvalkija, Sūduva, o gal Užnemunė?

Seimas svarstys siūlymą atsisakyti Lietuvos etnografinio regiono pavadinimo Suvalkija, įstatyme įtvirtinant vieną, istoriškai autentišką pavadinimą Sūduva.

Tai numatančias Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, kurias praėjusį antradienį pateikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, po pateikimo palaikė 79 Seimo nariai, prieš nebuvo, 10 susilaikė. 

Projektą svarstys Seimo Kultūros komitetas, o į plenarinę salę jis turėtų sugrįžti rugsėjo 10 d. prasidėsiančioje rudens sesijoje.

Pasak projekto iniciatorių, jam pritarus, įstatyme bus įtvirtintas „vienas autentiškas, baltų genčių paveldą atspindintis regiono pavadinimas“, suderintas su krašto bendruomenės ir Etninės kultūros globos tarybos pozicija.

„Įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti istoriškai autentišką vieno iš Lietuvos etnografinių regionų pavadinimą Sūduva. Tai nėra vien techninis ar redakcinis pakeitimas. Tai yra pagarbos istorinei atminčiai, krašto savimonei ir gyvam Lietuvos kultūros paveldui klausimas. Šiuo metu įstatyme vartojamas dvejopas pavadinimas – Suvalkija (Sūduva), tačiau Suvalkijos vardas yra vėlyvos administracinės kilmės, siejamas su XIX amžiaus Suvalkų gubernija, o Sūduva yra gilus, istoriškai autentiškas ir baltų genčių paveldą atspindintis šio krašto pavadinimas. Būtent šį vardą savo sprendimu pasirinko ir pati krašto bendruomenė – Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, siūlydama įstatyme vartoti vieną krašto tapatybę tiksliau išreiškiantį pavadinimą“, – pateikdamas projektą Seimo salėje sakė J. Olekas. 

Sūduvos reikšmė Lietuvos istorijai, jo teigimu, yra neabejotina. 

„Šis vardas siejamas su ankstyvaisiais rašytiniais šaltiniais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, lietuvių kalbos ir kultūros stiprinimu, knygnešyste, tautiniu atgimimu ir valstybingumo atkūrimu. Todėl įtvirtindami Sūduvos vardą įstatyme ne tik iš naujo kuriame tapatybę, bet grąžiname jai tikslų, garbingą ir istoriškai pagrįstą vardą“, – sakė J. Olekas. 

Jis pastebėjo, kad šis pakeitimas nereikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų, nesukuria perteklinės administracinės naštos ir neturi neigiamų pasekmių. Tačiau jo simbolinė ir kultūrinė reikšmė, anot Seimo pirmininko, yra svarbi, nes parodytume pagarbą Lietuvos etnografinių regionų istorijai. 

Žodžių iš dainų neplanuojama išmesti 

Etniniu žemaičiu prisistatęs Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas suabejojo, ar jam derėtų kištis į sudūvių vidaus reikalus, tačiau akcentavo, kad jam rūpi senieji pavadinimai ir praeities kultūra.

„Lietuvių kalbos komisija sako, kad lygiavertiškai gali būti vartojami 3 pavadinimai: Sūduva, Suvalkija arba Užnemunė.(…)  Ar ne per lengvai jūs elgiatės iš 3 galimų Lietuvių kalbos komisijos jau apibūdintų regiono pavadinimų imperatyviai, įstatymiškai pasiūlydami pasirinkti tik vieną vienintelį?“, – teiravosi jis. 

Be to,  politikas pastebėjo, kad trinant Suvalkijos pavadinimą, negalima nuneigti fakto, kad yra Lenkijai  priklausantis Suvalkų miestas  – vietovardžiuose yra įteisintas Suvalkų arba Suvalkijos pavadinimas. 

Tačiau Seimo pirmininkui J. Olekui atrodo, kad požiūris priklauso, nuo kurio Nemuno kranto žiūrima. 

„Kai mes žiūrime iš Sūduvos pusės, tai mums Užnemunė, atrodo, jūs, žemaičiai. (…).Tai čia priklauso, nuo kurio kranto žiūri. Suvalkija atsirado iš tikrųjų, tiktai kai šitą kraštą okupavo carinė Rusija. Ji mus priskyrė prie Suvalkų gubernijos ir nuo tada įsigaliojo šis pavadinimas. Per tą beveik pusantro amžiaus jis gana tvirtai dainose ir folklore atsirado. Bet jeigu žiūrime dar giliau į istoriją, tai tada matome jau Sūduvos pavadinimą. Dėl to mums, gyvenantiems tame krašte, atrodo, kad būtų jau laikas po 35 nepriklausomybės metų susigrąžinti ir tą gražų Sūduvos pavadinimą, nes Marijampolės „Sūduva“ net ir futbolą pradėjo geriau lošti, kai pradėjome kalbėti apie Sūduvos vardą“, – linksmai atsakė J. Olekas. 

Tuo metu Seimo nariui Kęstučiui  Mažeikai rūpėjo, kad Zanavykija neišsitrintų ir koks bus Suvalkų koridoriaus pavadinimo likimas. 

„Turbūt toks linksmas klausimas: nejaugi Suvalkų koridorių dabar turėsime pervadinti į Sūduvos koridorių? Čia ta plačiąja prasme, tas visas gynybines schemas svarstant, galbūt ir čia turime kažkokį pavadinimą? Ar jau bus lenkų problema Suvalkų koridorius?“, – svarstė jis. 

Parlamentarams taip pat rūpėjo, kaip dabar bus su dainomis, pavyzdžiui, „O tu pašvilpauki, bernioke, iš Suvalkijos lygumų“ arba „Sirpsta vyšnios Suvalkijoj“?

„Iš dainos žodžio neišmesi, bet, vadovaujantis šia logika, šiandien reikėtų Marijampolės „Sūduvos“ komandą vadinti Suvalkija. Matyt, kad egzistuos ir tokio, ir tokio laikmečio istoriniai pavadinimai ir tiesiog priprasime prie to vardo“, – sakė J. Olekas. 

Pritardamas jo idėjai konservatorius Valdas Rakutis juokavo nežinąs, kaip reikės įtikinti laikraštį „Suvalkietį“ pasivadinti „Sūduviečiu“.

„Reikėtų pritarti pasiūlymui Suvalkiją pavadinti Sūduva dėl to, kad prie pačių Suvalkų nėra jokių suvalkiečių, prie Suvalkų gyvena dzūkai“, – pastebėjo V. Rakutis. 

E. Gentvilas siūlė neeksperimentuoti 

Nors liberalas E. Gentvilas vertina dėmesį regionams, jis siūlė per daug neeksperimentuoti. Politikas svarstė, kodėl nekalbame apie kitus istorinius vietovardžius. 

„Tarkime, Zarasai vadinosi Novoaleksandrovsku, negrįžkime prie to, gerai. Bet pirmasis Zarasų pavadinimas – Ežerėnai. Kažkodėl apie tai nekalbame? Žemaičių Kalvarija vadinosi Gardai, po to Varduva. Žemaičių Kalvarija atsirado dėl religijos įtakos. Kodėl Žemaičių Kalvarija, o ne Varduva arba Gardai? Pirmasis Marijampolės pavadinimas buvo lietuviškas Pašešupys. Tik dėl Marijonų ordino įtakos atsirado Marijampolė. Tai į kokį laikotarpį mes grįžtame? Grįžome prie religinio pavadinimo Marijampolė. O kodėl ne prie Pašešupio?“, – savo pozicijos laikėsi parlamentaras. 

„Kodėl Šilutė, o ne tikrasis pirmasis pavadinimas, tiesa, vertinys iš vokiško Heydekrug, Šilo Karčiama? Pirmasis lietuviškas Šilutės pavadinimas buvo Šilo Karčiama. Dabar eina tik toks laikraštis. Mes galime pasinerti į labai didelius eksperimentus. Kiekvienas Seimo narys užsimanys pakeisti savo regiono ar savo vietovardžio pavadinimą. Aš nesakau, kad Sūduva yra blogai, bet dar kartą sakau, Lietuvių kalbos komisija pasakė: 3 lygiavertiškai vartotini toponimai – Suvalkija, Sūduva ir net Užnemunė“, – akcentavo E. Gentvilas.

Įstatymo pataisas inicijavo Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, kuri dar 2025 m. nutarė savo atstovaujamo etnografinio regiono pavadinime vartoti tik Sūduvos vardą, o krašto žmones vadinti sūduviais. 

Šiuo metu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme etnografinis regionas įvardijamas dvejopu „Suvalkijos (Sūduvos) pavadinimu, greta kitų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos.