Rokiškio rajone amžinojo poilsio atgulė 15 Lietuvos partizanų ir sovietų genocido aukų
Rokiškio rajono Jūžintų krašto kapinėse sekmadienį iškilmingai perlaidoti 15 Lietuvos laisvės kovotojų ir kitų sovietų genocido aukų, kurių palaikai buvo rasti netoli senųjų Jūžintų kapinių, prie buvusios NKVD (vėliau – KGB) būstinės. Jie buvo užkasti bulvėms laikyti skirtose duobėse – vietoje, tapusioje vienu iš skaudžių sovietinio teroro liudijimų.
Atsisveikinimo ceremonija vyko Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Vėliau palaikai iškilmingai palaidoti valstybinėse ir šeimų kapavietėse. Lietuvos kariuomenės kariai karstus pagerbė trimis pagarbos ir atminimo salvėmis, o žuvusiųjų artimiesiems buvo įteiktos Lietuvos Respublikos vėliavos – valstybės, už kurios laisvę partizanai paaukojo savo gyvybes, simbolis.
Lietuvos partizanai – teisėta okupuotos valstybės kariuomenė
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pavaduotojas pulkininkas Darius Vaicikauskas pabrėžė, kad partizanai buvo ne tik rezistentai, bet ir teisėti Lietuvos valstybės gynėjai.
„Lietuvos partizanai okupacijos metu veikė kaip organizuota Lietuvos kariuomenė ir vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje. Prisidėdama prie partizanų palaikų paieškos dabartinė Lietuvos kariuomenė pagerbia savo pačios pirmtakus, nes Lietuvos partizanai – mūsų kariai“, – sakė jis.
Pasak kariuomenės, dalyvavimas laisvės kovotojų paieškose, ekshumavime ir garbingame perlaidojime yra svarbi šiandieninės kariuomenės tapatybės dalis. Tai primena, kad valstybė nepamiršta savo gynėjų, o jų pasiaukojimas išlieka moraliniu pavyzdžiu dabarties ir ateities kariams.
Pavyko nustatyti devynių žuvusiųjų tapatybes
Vilniaus universiteto antropologei kartu su Teismo medicinos laboratorijos ekspertėmis atlikus antropologinius ir genetinius tyrimus, pavyko identifikuoti devynis 2025 metais Jūžintuose rastus palaikus.
Nustatyta, kad tarp jų buvo 35 metų Edvardas Tranas, 22 metų Vytautas Dičius, šešiolikmetis Leonas Pajėda, jo 23 metų brolis Bronius Pajėda, 19-metis Napalys Kušlys, 23 metų Albinas Kilas, 19-metis Stanislovas Vanagas, 18-metis Jonas Matuzonis ir 21 metų Pranas Staškevičius.
Dar šešių aukų tapatybės kol kas nenustatytos. Jų DNR mėginiai saugomi duomenų bazėje, tikintis ateityje identifikuoti ir šiuos Lietuvos laisvės kovotojus.
Prie paieškų prisidėjo istorikai, archeologai ir Lietuvos kariuomenė
Partizanų palaikų paieškas organizavo ir istorinius tyrimus atliko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Archeologinius tyrimus vykdė Praeities tyrimų institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariais. Šie darbai atliekami pagal Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbiavimo sutartį.
Istorikų teigimu, tokių paieškų tikslas – ne tik surasti žuvusiųjų palaikus, bet ir sugrąžinti jų vardus į Lietuvos istoriją bei suteikti galimybę artimiesiems deramai atsisveikinti.
Vienas didžiausių ginkluotų pasipriešinimų Europoje
1944 metų vasarą Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, prasidėjo ginkluotas partizaninis pasipriešinimas, trukęs beveik dešimtmetį.
Skaičiuojama, kad 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje Lietuvos miškuose jau veikė apie 30 tūkst. partizanų. Per visą pasipriešinimo laikotarpį aktyvių kovotojų buvo ne mažiau kaip 50 tūkstančių, o įvairiomis formomis rezistencijoje dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Nors tik nedidelė dalis partizanų buvo profesionalūs karininkai, jų gretose kovėsi ūkininkai, mokytojai, studentai, gimnazistai ir įvairių profesijų žmonės, pasirinkę ginti Lietuvos valstybę.
Per partizaninį karą žuvo daugiau kaip 20 tūkst. Lietuvos laisvės kovotojų.
Jūžintuose rasti palaikai buvo aptikti prie buvusios NKVD būstinės – vietoje, kur sovietų represinės struktūros slapta laidojo nužudytus partizanus ir civilius. Tokios paieškos įvairiose Lietuvos vietovėse vyksta iki šiol, o identifikavimui pasitelkiami šiuolaikiniai DNR tyrimai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje identifikuota ir garbingai perlaidota dešimtys partizanų, tarp jų – aukščiausių Lietuvos laisvės kovų vadų palaikai. Šie darbai padeda ne tik atkurti istorinį teisingumą, bet ir išsaugoti gyvą atmintį apie žmones, kurie paaukojo gyvybę už Lietuvos laisvę.
