16 rugsėjo, 2023
Leonardas Marcinkevičius | Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

10 iš eilės bazinių palūkanų normų pakėlimas: kuo ilgiau delsiama, tuo didesnio šoko reikia padėčiai taisyti

Leonardas Marcinkevičius

Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar 0,25 proc. punktais padidino bazines palūkanų normas. Atvejis toks ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms.

2022 m. liepą pirmą kartą po ilgo laiko pakėlusi bazines palūkanų normas, kiek daugiau nei po metų ECB valdančioji taryba tai padarė dešimtą kartą iš eilės. Euro zonos istorijoje yra buvęs vos vienas atvejis, kai palūkanos dešimt kartų buvo keičiamos didėjimo kryptimi. Vis dėlto tai nebuvo daroma be atokvėpio, posėdis po posėdžio. Tuomet per keturių metų laikotarpį, nuo 2003 m. iki 2007 m. jos pakeltos nuo 1 proc. iki 3,25 proc.

Dabar vos per vienerių metų laikotarpį bazinės palūkanų normos pakeltos 4,5 proc. punktais. To imtis ECB teko tam, kad normalizuotų į viršų šovusį kainų augimą, prie kurio pats nemenkai prisidėjo.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo laikomos tokiame žemame lygyje tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

Kartu su rekordinėse žemumose laikomomis palūkanomis, per pandemiją rekordiškai padidintas kiekybinio skatinimo programų mastas (vien pandeminė programa sudarė 1,85 trln. eurų). Tai lėmė, kad nors ekonomika praktiškai neaugo, pinigų kiekis euro zonoje padidintas ketvirtadaliu. Dėl tokio masto pigių pinigų srautų ECB infliacijos tikslas buvo viršytas jau 2021 m. liepos mėnesį. Tačiau į savo pačių sprendimų padarinius pinigų politikos formuotojai sureagavo ir palūkanas iš neigiamos zonos išvedė tik po metų.

Iki šio mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio buvo viešai svarstoma, kad šį kartą nuo bazinių palūkanų normų didinimo bus susilaikyta, kadangi kainos nebeauga taip sparčiai, o euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos nenuteikia optimistiškai.  Tačiau dieną prieš posėdį naujienų agentūros Reuters paskelbta informacija apvertė rinkos dalyvių lūkesčius. Nutekintose ECB infliacijos prognozėse numatyta, kad infliacija ateinančiais metais vis dar gerokai viršys pačių pinigų politikos formuotojų keliamą 2 proc. tikslą.

Ši informacija pasitvirtino: centrinio banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. kainų augimas vidutiniškai sieks 5,6 proc., kitais metais – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Sprendimas kelti bazines palūkanų normas rodo, kad numatomos infliacijos tendencijos ECB Valdančiosios tarybos narių netenkino.

Vis dėlto palūkanos, kaip leidžia suprasti ECB, pasiekė pakankamai aukštą lygį. „Remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į tikslą. Būsimi Valdančiosios tarybos sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos pakankamai ribojančios tiek, kiek reikės“, – rašoma centrinio banko pranešime. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ECB palūkanų didinimo poreikio veikiausiai nebemato, tačiau su jų mažinimu taip pat neskubės.

Vertinant pastarojo meto palūkanų kėlimo ciklą, galima konstatuoti, kad kuo ilgiau atidedami reikalingi sprendimai, tuo didesnį šoką tenka išgyventi dorojantis su pasekmėmis.

Nulinės palūkanos buvo anomalija. Tačiau daugelis paskolų turėtojų šiuo metu susiduria su pirmu jų gyvenime palūkanų kėlimu ir tokio reiškinio išvis nėra matę. Jiems tenka sugerti ir rekordinį paskolų įmokų pabrangimą. Veržtis diržus ir iš esmės permąstyti veiklos strategijas tenka ir įmonėms – įpratusios prie pigių paskolų, jos ėmėsi rizikingesnių investicijų, iš kurių uždirbti šiandien galimybių vis mažiau.

Ir nors ateityje ECB gali imtis mažinti bazines palūkanų normas, tai nebūtinai turėtume sutikti džiaugsmingai. Galiausiai tai reikš dar didesnį pinigų nuvertėjimą ir problemų nustūmimą į ateitį.

 

 

 


Gintarė Skaistė
22 balandžio, 2024

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Jungtinių Amerikos Valstijų investuotojams Vašingtone pristatė Lietuvos „Fintech“ sektoriaus privalumus, tolesnę augimo kryptį ir pakvietė investuoti […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
22 balandžio, 2024

Demografinė situacija verčia keisti požiūrį į vyraujančią situaciją darbo rinkoje penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių atžvilgiu. Užimtumo tarnyba pasidomėjo Lietuvos įmonėse ir […]

22 balandžio, 2024

Naujuoju „Švyturys-Utenos alus“ bei „Carlsberg“ Baltijos šalių finansų direktoriumi tapo Povilas Velička. Jis pakeitė šioje įmonėje daugiau kaip 23 metus […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. […]

22 balandžio, 2024

Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši […]

22 balandžio, 2024

Technologijų bendrovė „Wolt“ pradeda teikti reklamos paslaugą „Wolt Ads“, skirtą platformos partneriams ir tarptautiniams prekės ženklams. Numatyta, kad reklamą užsakantys […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių nuo Nepriklausomybės atgavimo nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2024“, kuriose treniruosis Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės […]

Vidmantas Janulevičius. ELTA / Dainius Labutis
20 balandžio, 2024

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės […]

20 balandžio, 2024

 Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai siūlo nustatyti, kad maitinimo sektoriui vėl būtų taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiai „Vičiūnų grupei“ pavyko parduoti Kaliningrade esančią gamyklą. Tai teigti leidžia tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ […]

19 balandžio, 2024

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
19 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą. „Lenkijoje […]

18 balandžio, 2024

Vilniaus rajone ketvirtadienio naktį užsidegė Medininkų pasienio kontrolės punkte esantis Vilniaus teritorinės muitinės angaras. Žmonės per gaisrą nenukentėjo, darbuotojai spėjo […]

18 balandžio, 2024

Atšilę orai ne tik pripildė parkus ir skverus saule pasidžiaugti skubančiais gyventojais, bet ir įnešė pokyčių į eismo srautus. Gatvėse […]

Elena Leontjeva / LLRI nuotr.
17 balandžio, 2024

Jei 1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo iki beveik 27 proc., rodo švedų analitinio centro […]

17 balandžio, 2024

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą […]