2023-ieji paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais
Seimas pritarė iniciatyvoms 2023-iuosius skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700-metį ir šventojo Juozapato kankinystės 400-metį.
Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2022 m. spalio 1 d. parengti proginių metų minėjimų programas ir kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų joms įgyvendinti.
Už tai numatančius Seimo nutarimo pakeitimus balsavo 102 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.
Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais 2023-iuosius Seimas nutarė skelbti atsižvelgdamas į tai, kad 1323 m. sausio 25 d. Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose, kuriuose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. Dokumente pabrėžiama, kad ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį.
Priimtame nutarime Seimas pažymi, kad 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske miręs graikų apeigų katalikas (unitas) šventasis Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 m., o 1867 m. – šventuoju. Atsižvelgiant į tai 2023-iuosius sutarta paskelbti Šventojo Juozapato metais.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės, jau anksčiau yra nusprendęs 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais. „Po 1923 m. sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione“, – teigiama priimtame nutarime.
