2024 m. Nobelio fizikos premijos laureatais tapo J. Hopfieldas ir G. Hintonas
2024 m. Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Johnui Hopfieldui ir britų bei kanadiečių kilmės tyrėjui Geoffrey‘iui Hintonui už darbą mašininio mokymosi srityje, antradienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Mokslininkai „pasitelkė pamatines statistinės fizikos idėjas, kad sukurtų dirbtinius neuroninius tinklus, kurie veiktų kaip asociatyvūs prisiminimai ir atrastų modelius dideliuose duomenų rinkiniuose“, teigė Nobelio fizikos komiteto pirmininkė Ellen Moons. Pasak jos, mašininis mokymasis „tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, pavyzdžiui, veidų atpažinimo ir kalbos vertimo srityse“.
Kaip teigiama, jųdviejų darbas padėjo sukurti „mašininio mokymosi, kuris gali padėti žmonėms greičiau priimti patikimesnius sprendimus, sudedamąsias dalis“. Tačiau E. Moons pažymėjo, kad sparti pažanga mašininio mokymosi srityje sukėlė „susirūpinimą dėl mūsų ateities“ ir etiško šios technologijos panaudojimo.
2023 m. Nobelio fizikos premijos laimėtojais buvo paskelbti trys mokslininkai – Pierre‘as Agostini (Prancūzija), Ferencas Krauszas (Vengrija-Austrija) ir Anne L‘Huillier (Prancūzija-Švedija) už eksperimentus, kurie „suteikė žmonijai naujų priemonių elektronų pasauliui atomuose ir molekulėse tyrinėti“.
Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 d., minint mokslininko Alfredo Nobelio, testamentu įsteigusio premijas, mirties metines.
