Regionuose planuojama nauja partnerystė: kolegijos ir darbdaviai susitars, kokių specialistų labiausiai trūksta

Lietuvos regionuose siekiama glaudžiau susieti darbdavių poreikius, kolegijų siūlomus mokymus ir savivaldybių veiklą. Lapkričio 10 dieną Vilniuje pasirašytas Memorandumas dėl Nacionalinės regioninių įgūdžių partnerystės, kuriuo siekiama sukurti bendrą sistemą, padėsiančią greičiau parengti regionų darbo rinkai reikalingus specialistus ir suteikti darbuotojams trūkstamų kompetencijų.

Susitarimas pasirašytas Taikomojo aukštojo mokslo forume „Stiprūs regionai prasideda nuo stiprių kolegijų“. Juo tikimasi paskatinti glaudesnį kolegijų, verslo, savivaldybių ir studentų bendradarbiavimą, kad mokymosi galimybės būtų kuriamos atsižvelgiant į konkrečius regionų ekonomikos poreikius.

Vienas svarbiausių naujosios iniciatyvos tikslų – sutrumpinti kelią nuo darbdavio įvardyto specialistų ar kompetencijų trūkumo iki realaus mokymosi sprendimo.

Susitarė šešios organizacijos ir institucijos

Memorandumą pasirašė šešios šalys: Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Plungės rajono savivaldybė, Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Inovacijų agentūra.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis dokumentą pasirašė abiejų institucijų vardu.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai atstovavo prezidentė dr. Lina Girdauskienė, Lietuvos studentų sąjungai – prezidentė Ieva Vengrovskaja, Lietuvos pramonininkų konfederacijai – viceprezidentas Alvydas Stulpinas, o Inovacijų agentūrai – direktorė Monika Paulė.

Partnerystė kuriama vadovaujantis Europos Komisijos iniciatyvos „Įgūdžių paktas“ (angl. Pact for Skills) principais.

LKDK prezidentės dr. Linos Girdauskienės teigimu, svarbiausia, kad susitarimas neapsiribotų vien deklaracijomis, o paskatintų realius bendrus veiksmus.

„Šis memorandumas suvienija kolegijas, savivaldą, verslą ir studentus. Mūsų tikslas – sukurti bendrą ekosistemą, kurioje visi partneriai ne tik identifikuotų regionų poreikius, bet ir kartu ieškotų bei įgyvendintų sprendimus. Tam reikia visų įsitraukimo ir investicijų – ne tik finansinių, bet ir laiko, žinių bei iniciatyvos“, – teigė L. Girdauskienė.

Ji pabrėžė, kad jau yra gerųjų pavyzdžių, kai regionų verslas ir aukštosios mokyklos, pasitelkę valstybės paramą, kartu sprendžia konkrečius iššūkius. Siekiama, kad tokia praktika taptų nuolatine veikla, o ne pavieniais projektais.

Regionų verslui vis sunkiau rasti reikiamų darbuotojų

Naujos partnerystės atsiradimą paskatino vis didėjantis iššūkis Lietuvos regionams – ne tik pritraukti investicijų, bet ir užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų.

Regionų ekonomikos plėtrą riboja ne vien finansinių išteklių ar investicijų trūkumas. Įmonėms vis svarbiau rasti darbuotojų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis, šiuolaikine įranga ir prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų.

Demografiniai pokyčiai šią problemą dar labiau gilina. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metų pradžioje 65 metų ir vyresni gyventojai sudarė 20,9 proc. visų Lietuvos nuolatinių gyventojų.

Kita problema – palyginti nedidelis suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veiklose. Eurostato duomenimis, 2025 metais per paskutines keturias savaites formaliojo arba neformaliojo švietimo ir mokymo veiklose dalyvavo 10,4 proc. Lietuvos 25–64 metų gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis siekė 13,7 proc.

Tai rodo, kad Lietuvoje dar yra neišnaudotų galimybių skatinti suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimą, persikvalifikavimą ir nuolatinį mokymąsi.

Nacionaline regioninių įgūdžių partneryste siekiama šias problemas spręsti praktiškai – mokymus organizuoti ne vien pagal bendras švietimo tendencijas, bet ir pagal tai, kokių konkrečių darbuotojų bei kompetencijų reikia atskiro regiono įmonėms.

Darbdavio poreikis – sprendimas per aštuonias savaites

Vienas ambicingiausių naujosios partnerystės tikslų – užtikrinti, kad nuo darbdavio įvardyto kompetencijų trūkumo iki konkretaus mokymosi sprendimo pasiūlymo praeitų ne daugiau kaip aštuonios savaitės.

Tam numatoma kurti regionines įgūdžių darbo grupes. Jose kartu dirbs savivaldybių, kolegijų ir verslo atstovai.

Pirmiausia bus aiškinamasi, kokių kompetencijų konkrečiame regione trūksta, kiek darbuotojų ar darbo ieškančių žmonių turėtų jas įgyti ir per kokį laikotarpį tai būtų galima padaryti.

Tuomet kolegijos galės pasiūlyti konkrečius sprendimus:

• Trumpuosius mokymus, skirtus greitai įgyti konkrečių darbui reikalingų įgūdžių.

• Mikrokredencialus, patvirtinančius įgytas kompetencijas.

• Studijų modulius ir programas, pritaikytas regionų darbo rinkos poreikiams.

• Įmonėms skirtus taikomuosius sprendimus ir inovacijas.

Svarbu tai, kad partnerystės rezultatai bus vertinami ne vien pagal mokymuose dalyvavusių žmonių skaičių. Daugiau dėmesio bus skiriama tam, kokias kompetencijas jie įgijo ir ar mokymai padėjo išspręsti darbdavių įvardytas problemas.

Pavyzdžiui, jeigu regiono gamybos įmonėms trūksta darbuotojų, gebančių dirbti su modernia įranga, mokymo įstaigos galėtų parengti specialiai tokiam poreikiui pritaikytą mokymo programą. Taip būtų siekiama, kad įmonės greičiau rastų reikalingų darbuotojų, o gyventojai įgytų geresnes galimybes įsidarbinti ar kilti karjeros laiptais.

Dėmesys ir mažesnėms regionų įmonėms

Naujoji partnerystė gali būti ypač aktuali mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios ne visada turi pakankamai išteklių savarankiškai organizuoti darbuotojų mokymus ar diegti naujus technologinius sprendimus.

Bendradarbiaudamos su kolegijomis tokios įmonės galės tiksliau įvardyti savo poreikius ir ieškoti sprendimų kartu su aukštosiomis mokyklomis.

Tai svarbu ir dėl to, kad regionų verslo struktūra skiriasi. Vienur didesnę reikšmę turi gamyba ir pramonė, kitur – žemės ūkis, logistika, turizmas, paslaugos ar technologijų sektorius. Todėl vienodas mokymo modelis visiems regionams nebūtinai būtų veiksmingas.

Būtent dėl šios priežasties numatoma, kad sprendimai bus priimami atsižvelgiant į konkrečios vietovės ekonominę situaciją.

Partnerystėje numatytas ir savivaldybių vaidmuo

Savivaldybės naujojoje sistemoje turės svarbų vaidmenį – jos padės nustatyti vietos verslo ir darbo rinkos poreikius, telks darbdavius bei skatins gyventojų įsitraukimą į mokymosi veiklas.

Pirmiausia partnerystę numatoma pradėti memorandumą pasirašiusiose savivaldybėse. Vėliau prie jos galės prisijungti ir kitos Lietuvos savivaldybės.

Tarp numatomų tolesnės plėtros krypčių minima ir Ukmergės rajono savivaldybė.

Kiekvienam partneriui numatytos konkrečios funkcijos. Lietuvos savivaldybių asociacija skatins savivaldybių įsitraukimą, Lietuvos pramonininkų konfederacija padės nustatyti verslo kompetencijų poreikius, Lietuvos studentų sąjunga atstovaus studentų ir besimokančiųjų interesams, o bendrą partnerystės veiklą koordinuos Lietuvos kolegijų direktorių konferencija.

Taigi siekiama, kad mokymo įstaigos, verslas ir vietos valdžia veiktų ne atskirai, o kaip viena sistema.

Tikslas – išplėsti partnerystę iki 2030 metų

Nacionalinė regioninių įgūdžių partnerystė numatyta kaip ilgalaikė iniciatyva. Jos tikslas – iki 2030 metų išplėsti bendradarbiavimo mechanizmą kuo daugiau Lietuvos regionų, didinti darbo rinkai reikalingų kompetencijų įgijusių žmonių skaičių ir sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pasinaudoti kolegijų teikiamomis galimybėmis.

Partnerystės įgyvendinimą prižiūrės Valdymo komitetas, kuriame dirbs kiekvienos memorandumą pasirašiusios šalies atstovai. Pasiekti rezultatai bus viešai pristatomi kasmetinėse ataskaitose.

Memorandumas galios iki 2030 metų gruodžio 31 dienos. Jis išliks atviras ir kitoms savivaldybėms, darbdavių organizacijoms, švietimo bei mokslo įstaigoms ir valstybės institucijoms.

Jeigu iniciatyva bus sėkmingai įgyvendinta, ji galėtų tapti vienu iš būdų mažinti regionų darbo rinkos problemas, skatinti suaugusiųjų mokymąsi ir padėti vietos įmonėms lengviau prisitaikyti prie ekonominių bei technologinių pokyčių.