Alytus imasi išskirtinės iniciatyvos: savivaldybė pati stato gamybinį pastatą, kurį nuomos verslui

Alytaus miestas žengė neįprastą žingsnį, galintį tapti pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms, siekiančioms pritraukti investicijų ir kurti naujas darbo vietas regionuose. Alytaus pramonės parke pradėtas statyti daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų gamybinis ir administracinis pastatas, kurį savo iniciatyva stato pati savivaldybė. Užbaigus darbus, patalpos bus siūlomos verslui.

Lapkričio 9 dieną būsimo pastato statybų pradžia pažymėta simbolinės kapsulės įkasimo ceremonija. Joje dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, savivaldybės atstovai ir projekto vykdytojai.

Savivaldybė pati kuria sąlygas investuotojams

Naujojo pastato statybos – išskirtinis sprendimas Lietuvos savivaldybių kontekste. Įprastai tokio pobūdžio gamybines patalpas stato privatūs nekilnojamojo turto vystytojai, kurie vėliau jas nuomoja įmonėms. Alytuje nuspręsta šią iniciatyvą perimti į savivaldybės rankas.

Tokio sprendimo tikslas – sumažinti verslo pradžios ir plėtros kliūtis. Įmonėms, norinčioms įsikurti regione, nebereikės iš pradžių ieškoti tinkamo sklypo, organizuoti gamybinio pastato projektavimo ir statybų. Jos galės rinktis jau paruoštas gamybai pritaikytas patalpas.

Tikimasi, kad tai padės Alytui konkuruoti dėl investicijų su didžiaisiais Lietuvos miestais ir paskatins čia kurtis naujas įmones.

Projektui numatyta skirti iki 6 mln. eurų. Apie 85 proc. finansavimo sudaro Europos Sąjungos Regionų plėtros fondo lėšos, likusią dalį prisideda finansuoti Alytaus miesto savivaldybė.

Bendras būsimo pastato plotas sieks daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos gamybos ir administracinės paskirties erdvės.

Ministras: investuotojams svarbiausia greitis

Alytuje apsilankęs ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigiamai įvertino miesto iniciatyvą. Pasak jo, šiuolaikinėje investicijų pritraukimo konkurencijoje itin svarbu ne tik pasiūlyti patrauklią vietą, bet ir sudaryti sąlygas įmonėms kuo greičiau pradėti veiklą.

Kai investuotojas randa paruoštą infrastruktūrą ir pastatą, jam gerokai paprasčiau priimti sprendimą dėl veiklos perkėlimo ar plėtros konkrečiame mieste.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Alytaus projektas išsiskiria tuo, jog savivaldybė neapsiriboja vien žemės sklypų pasiūla, bet pati investuoja į verslui reikalingą infrastruktūrą.

Vizito metu E. Grikšas apžiūrėjo ir patį Alytaus pramonės parką, susipažino su jo infrastruktūros plėtra bei kitais įgyvendinamais projektais.

Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui

Naujasis pastatas gali tapti ypač aktualus smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms nuosavo gamybinio pastato statyba dažnai yra didelė finansinė našta.

Savivaldybės numatytame modelyje patalpos bus nuomojamos verslui, o investuotojai galės daugiau dėmesio ir lėšų skirti tiesioginei veiklai, įrangai, darbuotojams bei gamybos plėtrai.

Pagal Alytaus pramonės parke taikomą investavimo tvarką, įmonės, norinčios įsikurti šiame parke, turi pristatyti planuojamą veiklą, investicijas ir numatomą naujų darbo vietų skaičių. Taip savivaldybė siekia užtikrinti, kad suteikiamos galimybės prisidėtų prie realios ekonominės naudos miestui.

Gamybinių patalpų nuomos prioritetas numatomas smulkiajam ir vidutiniam verslui, naujai besikuriančioms įmonėms arba naujiems įmonių filialams.

Alytaus pramonės parkas siekia pritraukti daugiau investicijų

Alytaus pramonės parkas jau ne vienerius metus plėtojamas kaip viena svarbiausių miesto ekonominės plėtros teritorijų. Savivaldybė siekia pritraukti gamybos, pramonės ir kitų verslo sričių investuotojus, pasiūlydama jiems tinkamą infrastruktūrą bei palankesnes įsikūrimo sąlygas.

Naujasis gamybinis pastatas – dar vienas šios strategijos žingsnis. Tikimasi, kad atsiradus papildomoms patalpoms miestas taps patrauklesnis įmonėms, kurios ieško galimybių pradėti ar išplėsti gamybą Lietuvoje.

Svarbu ir tai, kad projekto įgyvendinimas suteikia galimybę į regiono ekonomiką nukreipti Europos Sąjungos investicijas, kurios neapsiriboja vien infrastruktūros gerinimu, bet tiesiogiai padeda kurti sąlygas verslui.

Alytaus iniciatyva kelia ir platesnį klausimą: ar savivaldybės galėtų aktyviau konkuruoti dėl investuotojų ne tik siūlydamos sklypus ir mokesčių lengvatas, bet ir pačios kurdamos verslui reikalingą infrastruktūrą?

Jeigu šis modelis pasiteisins, jis galėtų tapti įdomiu pavyzdžiu ir kitiems Lietuvos regionams, ieškantiems būdų pritraukti investicijų, išlaikyti gyventojus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.