Panevėžys ieško naujo ekonomikos augimo recepto: vien pramonės stiprybės ateičiai nebepakaks

Panevėžys siekia išnaudoti savo pramoninį potencialą ir tapti patrauklesniu miestu aukštą pridėtinę vertę kuriančioms investicijoms. Tačiau tam nebeužtenka vien gamyklų, patogios infrastruktūros ar laisvų sklypų investuotojams. Vis svarbesni tampa kvalifikuoti darbuotojai, modernios technologijos, energetinis savarankiškumas ir glaudus verslo bei švietimo bendradarbiavimas. Apie tai spalio 27 dieną Panevėžyje, „Stasys Museum“, diskutuoja tradicinio IQ ekonomikos forumo „Aukštaitijos verslas 2026: regionų produktyvumo, investicijų ir plėtros receptai“ dalyviai.

Į forumą susirinkę verslo, savivaldos, švietimo ir ekonomikos ekspertai ieško atsakymų į vieną svarbiausių regiono ateities klausimų – kaip Panevėžiui iš tradicinio pramonės centro tapti modernios, inovacijomis ir aukštesne pridėtine verte grindžiamos ekonomikos miestu.

Diskusijose daug dėmesio skiriama ne tik naujų investuotojų pritraukimui, bet ir jau veikiančių įmonių konkurencingumui, specialistų rengimui, žaliosios energetikos plėtrai bei naujoms galimybėms, kurias Lietuvos regionams gali atverti augantis gynybos pramonės sektorius.

Merė: Panevėžio ateitis negali remtis vien ankstesnėmis stiprybėmis

Panevėžys ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Lietuvos pramonės centrų. Mieste susiformavo stiprios gamybos tradicijos, veikia tarptautinės įmonės, o pramonė išlieka reikšminga vietos ekonomikos ir užimtumo dalimi.

Tačiau besikeičianti ekonominė aplinka verčia ieškoti naujų konkurencinių pranašumų.

Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžia, kad sukaupta pramoninė patirtis turi tapti pagrindu naujam ekonomikos augimo etapui.

„Panevėžio ekonomikos pagrindas – pramonė, tačiau mūsų ateitis negali remtis vien tuo, kuo buvome stiprūs iki šiol. Turime konkuruoti dėl investicijų, kurios atneša technologijas, kuria aukštesnę pridėtinę vertę ir kvalifikuotas darbo vietas. Tam reikia ne vien infrastruktūros – reikia žmonių, kompetencijų, energetikos sprendimų ir gebėjimo miestui, verslui bei švietimui veikti išvien. Panevėžio užduotis – savo sukauptą pramoninę patirtį paversti pranašumu naujame ekonomikos etape“, – sako merė.

Ši pozicija atspindi platesnį Lietuvos regionų ekonomikos iššūkį. Tradiciniai konkurenciniai pranašumai, tokie kaip mažesnės veiklos sąnaudos ar palanki geografinė padėtis, nebūtinai užtikrina ilgalaikį augimą.

Investuotojams vis svarbiau, ar regione yra pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, ar įmonės gali naudotis patikima energetikos infrastruktūra, ar vietos švietimo įstaigos geba prisitaikyti prie technologinių pokyčių.

Naujos galimybės – gynybos pramonėje

Viena iš forumo temų – gynybos pramonės plėtra ir jos atveriamos galimybės Lietuvos regionams.

Didėjantis dėmesys šalies gynybiniams pajėgumams ir Europos gynybos pramonės stiprinimui kuria naujų galimybių ne tik specializuotiems ginkluotės gamintojams, bet ir platesniam pramonės įmonių ratui.

Gynybos sektoriaus tiekimo grandinėse gali dalyvauti metalo apdirbimo, elektronikos, mechanikos, transporto įrangos, inžinerinių komponentų ir kitų technologinių sprendimų gamintojai.

Panevėžio regionui ši kryptis gali būti aktuali dėl jau sukauptų gamybinių kompetencijų ir veikiančių pramonės įmonių.

Vis dėlto galimybės įsilieti į gynybos pramonės tiekimo grandines priklauso nuo konkrečių įmonių technologinio pasirengimo, gamybos pajėgumų, kokybės standartų ir gebėjimo užmegzti partnerystes su šio sektoriaus užsakovais.

Forume Krašto apsaugos ministerijos atstovai pristato gynybos pramonės plėtros perspektyvas ir jų reikšmę regionų ekonomikai.

Nuo tradicinės pramonės – žaliosios energetikos link

Dar viena Panevėžio ekonominės transformacijos kryptis – žalioji energetika.

Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus forume pristato miesto kelią nuo tradicinio pramonės centro link žaliosios energetikos centro.

Energetikos klausimas pramonės miestams tampa vis svarbesnis. Elektros energijos kaina, tiekimo patikimumas ir galimybės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius gali turėti tiesioginės įtakos įmonių konkurencingumui.

Daliai investuotojų svarbu ne tik tai, kiek kainuoja gamyba, bet ir kokį poveikį aplinkai daro jų veikla bei ar gamybos procesuose galima naudoti mažiau taršią energiją.

Todėl žaliosios energetikos plėtra Panevėžiui gali tapti ne vien aplinkosaugos, bet ir ekonominės politikos dalimi.

Tačiau tam būtini konkretūs sprendimai – nuo elektros tinklų pajėgumų ir energijos gamybos galimybių iki pramonės įmonių poreikius atitinkančios infrastruktūros.

PANREG LEZ – naujos kartos investicijų erdvės vizija

Forume aptariama ir naujos kartos PANREG laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija, kurią pristato Panevėžio plėtros agentūros verslo aplinkos projektų vadovė Olga Dragašienė.

Laisvosios ekonominės zonos yra viena iš priemonių, kuriomis Lietuvos regionai siekia pritraukti naujų investicijų, skatinti gamybos plėtrą ir kurti darbo vietas.

Tačiau vien investicijoms paruoštos teritorijos šiuolaikiniam verslui ne visada pakanka.

Vis didesnę reikšmę įgyja galimybė vienoje vietoje suderinti gamybai tinkamą infrastruktūrą, energetinius sprendimus, logistiką, technologinį bendradarbiavimą ir darbuotojų rengimą.

Būtent tokio požiūrio svarba išryškėja kalbant apie naujos kartos pramonės teritorijas.

Panevėžio regionui aktualu ne tik pritraukti naujų įmonių, bet ir sudaryti sąlygas jau veikiančiam verslui plėstis, modernizuoti gamybą bei kurti didesnę pridėtinę vertę.

Specialistų trūkumas gali tapti rimta kliūtimi

Net ir turint investicijoms tinkamą infrastruktūrą, ekonomikos plėtra gali strigti, jeigu regione nepakanka reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Pramonės modernizavimas keičia darbo rinkos poreikius. Įmonėms reikia ne tik gamybos darbuotojų, bet ir inžinierių, automatizavimo specialistų, technologų, energetikos bei skaitmeninių sistemų profesionalų.

Todėl vienas svarbiausių klausimų – kaip suderinti švietimo įstaigų rengiamų specialistų kompetencijas su realiais verslo poreikiais.

Ši tema nagrinėjama forumo diskusijoje, kurioje dalyvauja Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Rytis Račkauskas, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas, Panevėžio mokymo centro direktorius dr. Donatas Bakšys ir „Harju Elekter“ direktorius Tomas Prūsas.

Diskusijos dalyviai ieško sprendimų, kurie leistų geriau suderinti investicijų pritraukimą, pramonės poreikius, specialistų rengimą ir miesto plėtrą.

Švietimo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas gali būti ypač svarbus siekiant, kad jauni žmonės matytų perspektyvą dirbti ir kurti gyvenimą Panevėžyje.

Kartu tai aktualu ir jau dirbantiems specialistams, kuriems dėl technologinių pokyčių gali prireikti naujų kompetencijų ar persikvalifikavimo galimybių.

Ką Lietuvos ekonomikos perspektyvos reiškia Aukštaitijai?

Forume platesnį šalies ekonomikos kontekstą pristato Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Arūnas Burinskas.

Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos, investicijų tendencijos ir tarptautinės rinkos pokyčiai yra svarbūs ir Panevėžio regionui, kurio pramonės įmonių veikla susijusi su platesnėmis Europos tiekimo grandinėmis.

Regiono ekonomikai reikšminga ne tik bendra šalies ūkio raida, bet ir tai, kaip keičiasi pramonės užsakymai, eksporto rinkos, darbo jėgos poreikis bei investuotojų lūkesčiai.

Šiame kontekste produktyvumo didinimas tampa vienu svarbiausių ilgalaikio konkurencingumo veiksnių.

Didesnis produktyvumas leidžia įmonėms su tais pačiais ištekliais sukurti daugiau vertės, investuoti į technologijas ir sudaryti prielaidas didesniam darbo užmokesčiui.

Vis dėlto produktyvumo augimas neatsiranda savaime – jam būtinos investicijos, darbuotojų kompetencijos, efektyvesni gamybos procesai ir inovacijos.

Panevėžio laukia svarbus pasirinkimas

IQ ekonomikos forume keliami klausimai aktualūs ne tik Panevėžiui, bet ir daugeliui kitų Lietuvos pramoninių miestų.

Regionams tenka konkuruoti dėl investicijų, kvalifikuotų specialistų ir naujų technologijų, kartu ieškant būdų išsaugoti jau veikiančių įmonių konkurencingumą.

Panevėžio pranašumas – sukaupta pramoninė patirtis, veikiantis gamybos sektorius ir specialistų rengimo infrastruktūra. Tačiau norint šiuos pranašumus paversti ilgalaikiu ekonomikos augimu, reikės nuoseklių investicijų ir bendrų savivaldos, verslo bei švietimo sprendimų.

Svarbiausias klausimas – ar miestui pavyks pritraukti ne tik daugiau gamybos projektų, bet ir tokių investicijų, kurios kurtų aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas, skatintų technologinę pažangą ir didintų vietos gyventojų pajamas.

Panevėžio ekonominės transformacijos sėkmė priklausys ne vien nuo naujų gamyklų ar investicijų dydžio. Ne mažiau svarbu, ar ekonomikos augimo naudą pajus patys miesto ir regiono gyventojai – per geriau apmokamą darbą, platesnes karjeros galimybes ir stipresnę vietos ekonomiką.

Naujos pramonės zonos planai – šimtai hektarų ir tūkstančiai darbo vietų

Panevėžio ekonominės plėtros ambicijas geriausiai atskleidžia konkretūs investicinių teritorijų plėtros planai.

2026 metų gegužę Panevėžio rajono savivaldybėje pristatyta naujos pramonės ir gynybos pramonės zonos koncepcija. Tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta teritorija, kurios bendras potencialus plotas siekia net 424 hektarus.

Tuomet skelbta, kad įgyvendintas projektas galėtų pritraukti šimtus milijonų eurų investicijų ir sukurti tūkstančius darbo vietų. Vis dėlto tai kol kas yra potencialo vertinimai, o ne patvirtinti investiciniai įsipareigojimai. 

Rugsėjį viešai aptarta konkretesnė galimybė naujai laisvajai ekonominei zonai skirti apie 100 hektarų teritoriją tarp tų pačių gyvenviečių.

Šios vietovės patrauklumą didina planuojama „Rail Baltica“ infrastruktūra, magistralinis kelias A9 ir būsimas Gustonių intermodalinis terminalas.

Naujoji teritorija galėtų tapti svarbiu regiono pramonės plėtros centru, tačiau jos ateitis priklausys nuo infrastruktūros parengimo, investuotojų susidomėjimo ir valstybės bei savivaldos sprendimų. 

Tuo metu dabartinė Panevėžio LEZ, užimanti beveik 47 hektarus, jau yra praktiškai užpildyta.

Šių metų kovą Panevėžio miesto taryba patvirtino jos ribų koregavimo sprendimą. Dėl „Rail Baltica“ projekto numatoma paimti apie 6 hektarus LEZ teritorijos, tačiau šį plotą planuojama kompensuoti nauju sklypu prie Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžos. 

Šie sprendimai rodo, kad investicinių teritorijų plėtra Panevėžio regione tampa ne vien ekonominės politikos siekiu, bet ir konkrečių teritorijų planavimo bei infrastruktūros projektų klausimu.