Susitaikius iki teismo – mažiau išlaidų
Praeitą penktadienį Teisingumo ministerijoje vykusiame konkurse atrinkus 19 mediatorių žalia šviesa degama neteisminiam taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai). Tikimasi, kad šis būdas populiarės ir civilinį ginčą žmonės stengsis išspręsti be teismo, pasinaudoję mediatoriaus pagalba.
„Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas – vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija).
Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Anot jos, mediacija yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams, ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.
„Kol kas neteisminiu tarpininkavimu galės pasinaudoti tie asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba. Vėliau šis procesas turėtų plėstis, mediacija galėtų būti taikoma neatsižvelgiant į asmens turtą ar pajamas“, – sako A. Banevičienė.
Praeitą penktadienį mediatorius neteisminei mediacijai atrinkusi komisija, kuriai vadovavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžej Maciejevski, buvo maloniai nustebinta konkurse dalyvavusių žmonių kvalifikacija ir profesionalumu. Daugelis pretendentų turi nemažą teisminės mediacijos patirtį, kai kurie – ir tarptautinę. Tarp pretendentų buvo įvairiausių profesijų žmonių – psichologų, teisininkų, vaikų teisių specialistų ir kt., jie – iš įvairių Lietuvos miestų. Pagal konkurso sąlygas, jeigu pretendentas nebuvo baigęs mediacijos studijų, turėjo būti išklausęs 40 valandų mediacijos kursus, taip pat turėjo turėti vienerių metų darbo patirtį.
Artimiausiu metu su mediatoriais bus pasirašytos sutartys ir jie galės teikti savo paslaugas.
„Kaip realiai vyks šis procesas? Kol kas mediatorių skyrimas vyks per advokatus – paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas įvertins, ar tos bylos atveju tikslinga kviesti į pagalbą mediatorių. Apie tokį savo sprendimą advokatas informuos tarnybą ir pateiks abiejų ginčo šalių sutikimą pasinaudoti mediacija. Tuomet paskirsime mediatorių, kuris toliau ir dirbs su ginčo šalimis. Jeigu mediacijos pagalba pavyks sudaryti taikos sutartį, ją supaprastinta tvarka patvirtins teismas. Jeigu mediacijos pagalba šalys neras taikos sprendimų, jos tuomet galės vėl bendrauti su advokatais ir ginčą spręsti teisme“, – proceso esmę nusakė A. Banevičienė.
Mediatoriui keliami dideli reikalavimai – asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus sprendimo būdo.
VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtinas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos. Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.
„Esame įsitikinę, kad mediacija paspartins ginčų sprendimą, žmonės norės ir išmoks patys ieškoti taikių ginčo sprendimo kelių. Norėtume, kad iki metų pabaigos procesas įsibėgėtų, tuomet matysime, ką jame reikėtų tobulinti ar keisti“, – sako A. Banevičienė.
