23 rugsėjo, 2016
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Perskirstytojų belaukiant

Nuolat pasigirsta politikų siūlymų „didinti perskirstymą”. Ką tai reiškia?

Paprastai tariant, „perskirstymas” – tai kai valdžia paima pinigus iš mokesčių mokėtojų ir juos išleidžia. Dalį pinigų valdžia išleidžia sau (pvz., atlyginimai Seimo nariams, valdininkams ir pan.), tačiau didžioji dalis pinigų išleidžiama pirkti paslaugas mokesčių mokėtojams (pvz., švietimas, sveikatos apsauga). Perskirstymas – tai situacija, kuomet, kur išleisti jūsų uždirbtus pinigus, sprendžia kiti.

Jei dirbate pagal darbo sutartį ir uždirbate 500 eurų „į rankas”, sumokate apie 340 eurų mokesčių. Kur juos išleisti – nuspręs valdžia. Tai – perskirstymas. Jei per mėnesį išleidžiate 300 eurų parduotuvėje – sumokate apie 52 eurus mokesčių. Tai – irgi perskirstymas. Įsipilate benzino už 50 eurų, sumokate 30 eurų mokesčių (akcizą, PVM ir dar kartą PVM už akcizą) – tai irgi perskirstymas.

Jei uždirbate 500 eurų ir juos išleidžiate, tai sumokate beveik 500 eurų mokesčių. Valdžia „perskirsto” kas antrą jūsų uždirbtą eurą. Paprastai tariant, kur išleisti jūsų kas antrą uždirbtą eurą – sprendžia valdžia. Tai yra daug. Kur dar pusę sprendimų už jus priima kiti?

Aišku, ne visi Lietuvoje dirba ar moka mokesčius. Štai pvz., pensininkai, išėję užtarnauto poilsio, gauna pensiją. Lygiai taip pat yra žmonių, užsiimančių ne visai legalia veikla ir nemokančių mokesčių. Dėl to, jei skaičiuotume visą Lietuvą kaip vieną didelę šeimą, kuri dirba ir uždirba, tuomet valdžia perskirsto ne kas antrą, o kas trečią eurą.

Taigi, jei valdžia, ar į ją besiveržiantys nori „didinti perskirstymą”, ką tai reiškia mokesčių mokėtojams? Pirmas variantas, gal valdžia sukurs tokią mokesčių sistemą, kad mokantis mokesčius gautų tiek daugiau paslaugų nei nemokantis, kad nemokėti – neapsimokėtų? Būtų nuostabu. Tačiau vietoje to, kad šalintų šešėlinės ekonomikos priežastis, valdžia ir toliau kovoja su pasekmėmis. Apie kovą su šešėline ekonomika girdime jau tiek laiko, kad net nusibodo. O pats šešėlis tapo kone gausybės ragu, kuriame pinigų tiek, kad užtektų finansuoti bet kokiems politikų planams:

–  „Lietuva 2020-asiais išsilaipins Mėnulyje!”

– „Bet misijos į Mėnulį labai daug kainuoja, iš kur paimsite pinigų?”

– „Iš šešėlio!”

Antras variantas – įvesti naujus mokesčius. Aišku, nepopuliaru. Tad politikai stengiasi įtikinti mokesčių mokėtojus, kad padidintus mokesčius sumokės kažkas kitas. Sveikuolių susirinkime politikai žada mokesčius nesveikam maistui. Dviratininkų – mokesčius automobiliams. Tiesa, kituose rateliuose žada PVM lengvatą mėsai, ar mokesčių mažinimą naujų automobilių įsigijimui.

Daugiabučiuose politikai tikina, kad nekilnojamo turto mokestį mokės tik tie, kas turi brangius namus. O eteryje postringauja, kad nesąžininga, kad nekilnojamo turto mokestį moka tik prabangių namų savininkai. „Reikėtų ištaisyti šią neteisybę ir įvesti visuotinį būsto mokestį” prieina išvados politikas. Tai, kad didžioji neteisybė buvo apskritai įvesti NT mokestį, ar, kad geriausiai neteisybę ištaisytų NT mokesčio panaikinimas, politikas jau pamiršo.

Smagiausias tokios „įvesime naujus mokesčius, bet juos mokės kiti” proto gimnastikos rezultatas – „automobilių mokestis” šalyje, kur kas antras gyventojas turi po automobilį. Automobilių neturi iš esmės tik paaugliai ir pensininkai. Beveik visi mokantys mokesčius – automobilius turi. Automobilių mokestį sumokės ne kas kitas, o tie patys mokesčių mokėtojai, kurie ir taip pusę atlyginimo atiduoda mokesčiams.

Trečias variantas – plėsti mokesčių bazę ar didinti esamus mokesčius. Jau pernai išplėtus bazę padidinti būsto ar akcijų pardavimo mokesčiai.  Padidinus minimalią algą  pakeltas sveikatos draudimo mokestis, pajamų mokestis už verslo liudijimą (jau net nekalbant apie eilinį akcizų didinimą). Karaliaus Saulės – Liudviko XIV – finansų ministras Jean-Baptiste Colbert mokesčių mokėtojus palygino su žąsimis, kurias reikia nupešti taip, kad būtų kuo daugiau plunksnų, ir kuo mažiau gagenimo. Manau, jis didžiuotųsi mūsų politikų sugebėjimais.

Bet juk mums pastoviai kalama į galvą, kad Lietuvoje „per mažai perskirstoma”. Jei dabar politikai Lietuvoje už jus sprendžia, kur išleisti kas trečią jūsų uždirbtą eurą, jie norėtų spręsti daugiau. Apskritai, „per mažas perskirstymas” irgi tapo lengvu atsikalbinėjimu į bet kokią problemą. Žmonės nelaimingi, emigruoja – pasirodo kaltas per mažas perskirstymas.

Paklauskite, ko žmonės važiuoja į kitas šalis? Kad uždirbtų daugiau ir patys spręstų, kur išleisti pinigus? Ar tam, kad už juos nuspręstų valdžia?

Atsakykite sau ir į kitą klausimą. Ar iš tikro norite, kad politikai, partijos, Seimas, t.y. institucijos, kuriomis, kaip rodo apklausos, dauguma žmonių nepasitiki, turėtų daugiau galios spręsti, kur panaudoti jūsų uždirbtus pinigus?

Bet gal iš tikrųjų, palyginus su Europa pas mus „per mažai perskirstoma”. Oficialiais duomenimis Lietuvoje perskirstymas siekia apie 30 proc., ES – vidutiniškai apie 40 proc. Bet velnias slypi detalėse. Lietuvoje pensijos neapmokestinamos, nemažoje dalyje šalių – apmokestinamos. Žinoma, esmės tai nekeičia, bet jei Lietuvoje padidintume pensijas, o po to jas apmokestintume, pensininkas į rankas gautų tiek pat, bet gal išaugtų mūsų „perskirstymo rodiklis”?.

Panašius triukus galima atlikti ir su šešėlinės ekonomikos skaičiavimais. Jei apsimestume, kad Lietuvoje nėra šešėlinės ekonomikos arba jos ne tiek daug (ką, spėju, daro kai kurios šalys), tai per statistinius skaičiavimus mūsų perskirstymo rodiklis irgi šoktų į viršų. Vien per šiuos metodologinius pakeitimus perskirstymo rodiklį galima pakelti iki 34 proc. – tokio lygio, koks yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje ar net daugiau nei Airijoje.

Perskirstymo rodiklis yra vienas iš daugybės ekonominių rodiklių. Išsitraukti vieną skaičių ir juo grįsti visas Lietuvos problemas yra neišmintinga. Imkime paprastą pavyzdį. Kada Lietuvoje perskirstymo rodiklis buvo didžiausias? 2008 – 2009 metais, t.y. krizės pradžia, ir pats jos siautėjimas. Masiniai atleidimai, ekonomikos kritimas į duobę. Kažkaip nekvepia nei gerove, nei teisybe. Išvarykime kokį 100 tūkstančių dirbančiųjų į darbo biržą, iš užsienio pasiskolinkime pinigų jų pašalpoms ir – stebuklas – valdžia kontroliuoja dar didesnę ekonomikos dalį. Tik ar pagerėjo gyvenimas?

Taigi, kai į duris pasibels politikas, ir pasakos apie tai, kaip jis „didins perskirstymą” paprašykite jo detaliai paaiškinti, ką jis turi galvoje. Dar geriau – pasikvieskite kaimynų – vegetarų, mėsėdžių, užkietėjusių dviratininkų ir automobilių fanų – ir paklauskite, tai kuriems iš jūsų visgi didės mokesčiai. Nes jei politikai nori išleisti daugiau mūsų pinigų, kažkam mokesčiai tikrai padidės.


28 balandžio, 2024

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį paskelbtame interviu Kanados „CTV News“ laidai sakė, kad neseniai JAV vykusiame susitikime su Donaldu Trumpu […]

27 balandžio, 2024

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė […]

26 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda penktadienio popietę Vytauto Didžiojo universitete dalyvavo tarptautiniame forume „Europos […]

26 balandžio, 2024

Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną, balandžio 26 d., iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje paskelbti geriausi registruoti 2023 metų prekių ženklai – „Lietuvai“, „Europai“ […]

26 balandžio, 2024

Šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo registravosi beveik 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. „Lyginant […]

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
26 balandžio, 2024

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele […]

25 balandžio, 2024

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
25 balandžio, 2024

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Lietuvos […]

25 balandžio, 2024

Atsižvelgdami į ūkininkų nuogąstavimus dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų, EP nariai peržiūrėjo šiuo metu galiojančias taisykles ir nusprendė […]

25 balandžio, 2024

Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ […]

25 balandžio, 2024

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) Lietuva, atstovaujama sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir […]

25 balandžio, 2024

Švenčiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Statistika skelbia, kad nuo narystės pradžios vidutinis atlyginimas ir vidutinė senatvės pensija Lietuvoje išaugo […]

24 balandžio, 2024

Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, […]

24 balandžio, 2024

„Gyvenu Lietuvoje, noriu  suprasti žmones ir aplinką, kurioje gyvenu, jau daug išmokau, tačiau kalbėti dar ne visai drąsu“, – ukrainietė […]

23 balandžio, 2024

Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau […]

23 balandžio, 2024

Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Nors iki oficialaus „Android 15“ […]

Gintarė Skaistė
22 balandžio, 2024

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Jungtinių Amerikos Valstijų investuotojams Vašingtone pristatė Lietuvos „Fintech“ sektoriaus privalumus, tolesnę augimo kryptį ir pakvietė investuoti […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
22 balandžio, 2024

Demografinė situacija verčia keisti požiūrį į vyraujančią situaciją darbo rinkoje penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių atžvilgiu. Užimtumo tarnyba pasidomėjo Lietuvos įmonėse ir […]

22 balandžio, 2024

Naujuoju „Švyturys-Utenos alus“ bei „Carlsberg“ Baltijos šalių finansų direktoriumi tapo Povilas Velička. Jis pakeitė šioje įmonėje daugiau kaip 23 metus […]