Pristatyti pagalbos mygtukai, kuriais esama ar potenciali smurto auka galės išsikviesti pagalbą
Balandžio 24 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kartu su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos surengė konferenciją „Smurto artimoje aplinkoje prevencija, institucijų vaidmuo ir konkretūs veiksmai“.
Konferencijos metu buvo pristatyta projekto „Lietuvos ir Norvegijos policijos bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas kovojant su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu lyties pagrindu“ rezultatai. Šio projekto tikslai – perimti gerąją praktiką, taikomą kitose valstybėse tiriant smurto šeimoje atvejus, vykdyti smurto artimoje aplinkoje aukų informacinį švietimą, aprūpinti Lietuvos pareigūnus reikiamomis darbo priemonėmis ir technika. Vykdant projektą buvo parengti 30 instruktorių padedant Norvegijos pareigūnams, jau parengti instruktoriai rengia tikslinę iki 1100 pareigūnų grupę pagal parengtą mokymų programą.
Lietuvos policija pristatė naujovę – pagalbos mygtukus, kuriais esama ar potenciali smurto auka galės išsikviesti pagalbą. Mygtuką galima bus pasikabinti ant kaklo, segėti art rankos, slėpti kišenėje ar rankinėje. Ši naujovė yra viena pristatyto projekto apimtyje įgyvendintų priemonių. Policija įsigijo virš tūkstančio vienetų tokių mygtukų. Mygtukams įsigyti buvo skirta Norvegijos parama.
Norvegijos Karalystės Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Dagas Malmeris Halvorsenas (Dag Malmer Halvorsen) pažymėjo, kad Lietuva, nuolat keldama smurto artimoje aplinkoje problemą, siekia prisiimti vis didesnes atsakomybes užkardant šį reiškinį. Pasak jo, nuolatinės diskusijos šia tema liudija augantį visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje. Ambasadorius pažymėjo ir tai, kad neišsprendus smurto artimoje problemos, neįmanomas socialinis ekonominis tvarios visuomenės vystymasis. D. M. Halvorsenas atkreipė dėmesį į būtinybę derinti prevencines edukacines priemones ir tarptautinį bendradarbiavimą užkardant smurtą artimoje aplinkoje.
Renginio metu vyko diskusija, aptariant įvairių grandžių pareigūnų, specialistų, nevyriausybinių organizacijų efektyvų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, užtikrinant smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevenciją bei tinkamą reagavimą į smurto įvykius. Didelis dėmesys buvo skirtas veiksmų koordinavimui ir ankstyvajai prevencijai. Diskutuota apie tai, ar ankstyvoji prevencija būtų ta pagrindinė priemonė, kuri užkirstų kelią smurto artimoje aplinkoje reiškiniui, ar yra būtinas proporcingas dėmesys prevencijai, pagalbai smurto aukoms ir nusikaltimo persekiojimui bei bausmės neišvengiamumui.
ŽTK narė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, kad smurtas artimoje aplinkoje yra visuomeninės reikšmės dalykas ir kiekvienas, veikiantis šioje srityje pareigūnas, tarnautojas, specialistas turi tai suprasti. Formalus, popierinis požiūris į problemą gali nulemti gyvybes nusinešančias tragedijas. Todėl Seimo narė ragino visų grandžių veikiančius asmenis koordinuoti veiksmus, siekti susikalbėjimo ir nuoseklaus bendradarbiavimo. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, žmogus, kurio teisės yra pažeidžiamos paminant svarbiausią žmogaus teisių vertybę – žmogaus orumą, neturėtų būti mažiausiai apsaugota grandimi baudžiamajame procese.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į teigiamus pokyčius, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje klausimą. Pranešimų skaičius liudija, kad žmonės nebelaiko šio reiškinio „tik buitiniu konfliktu“. Vilniaus miesto krizių centro direktorė Jūratė Šeduikienė pažymėjo, kad net garbaus amžiaus moterys įgyja pažangesnį požiūrį į patiriamą smurtą. Ji pasakojo apie 80 metų senolę, kuri, kentusi visą gyvenimą, nusprendė smurtui pasakyti „ne“. Į šį centrą besikreipusi pagalbos močiutė sakė: „kai buvau maža mane mušė tėvas, kai suaugau – mušė vyras, po to – sūnus, o dabar ir anūkas. Tačiau jau nebenoriu kentėti“ .
