Mero rinkimai Panevėžio mieste ir rajone: žadami ir pasakų parkai, ir nemokamas transportas

Iki tiesioginių merų rinkimų savivaldybėse liko vos mėnuo. Šiltų miestų ir rajono vadovų kėdžių siekia ne vienas kandidatas. Jau aišku, kad Panevėžio miestas turės naują merą, mat į šį postą nebekandidatuoja šiuo metu Aukštaitijos sostinės vadovo pareigas einantis Vitalijus Satkevičius. Rajone situacija kitokia. Šioje savivaldybėje dėl mero kėdės su oponentais kaunasi ir dabartinis savivaldybės vadovas Povilas Žagunis.

Panevėžio miesto mero kėdę rinkimuose sieks užimti vienuolika politikų. Kandidatų sąraše galima išvysti savivaldybėje aukštas pareigas einančių valdininkų, miesto tarybos ir net Seimo narių.

Kaip ir įprasta prieš rinkimus, kandidatai į viešumą kelia pagrindines miesto problemas ir čia pat siūlo jų sprendimo būdus. Tik ar pažadai, pasibaigus rinkimams, virs realiais darbais?

Pensininkai viešuoju transportu važinės nemokamai?

Štai kandidatas į miesto mero postą Vytautas Žagūnis, kurį iškėlė Lietuvos liaudies partija, žada siekti, jog miesto pensininkai autobusais važinėtų nemokamai. Kandidatas, teigiamai vertinantis tiesioginių rinkimų galimybę, mato ir daugiau opių problemų miesto gyvenime.

„Tiesioginiai mero rinkimai – tai visų pirma dėmesys rinkėjui. Tokia buvo Lietuvos žmonių valia, su kuria siejamos viltys. Svarbu pažymėti, jog meras turės daugiau sprendimų laisvės, nes atstatydinimo galimybė dėl politinių nesutarimų yra eliminuota. Taigi, turėdamas rinkėjų pasitikėjimo mandatą, meras galės visiškai kontroliuoti tarybos darbą, ruošti sprendimo projektus neveikiamas politinių rietenų bei neįpareigotas verslo interesų grupių.

Visų pirma miestui trūksta naujovių, inovatyvumo ir gyvumo. Suprantama, kad ekonominė gerovė yra svarbi, tačiau nereikia pamiršti ir dvasinio bei kultūrinio miesto veido. Pagal mūsų parengtą programą, įsipareigojame siekti nemokamo miesto autobuso bilieto pensininkams, pigesnio šildymo bei vandens paslaugų. Skatinsime verslo plėtrą bei naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Tam, kad miestas taptų patrauklus turistams, turime pasiūlyti parodų, festivalių, plenerų ir kitų sporto bei kultūrinių renginių“, – tikslus vardijo Panevėžyje gimęs, augęs ir vaikus čia auginantis V.Žagūnis.

Sieks nutraukti nenaudingą miestui sutartį

Kitas kandidatas į miesto merus – Gintaras Šileikis. Politikas mato keturias pagrindines problemas, kurias, anot jo, reikia spręsti nedelsiant. Tai nedarbas, šildymo kainos, būsto renovacijos klausimai ir vergiška koncesijos sutartis su „Cido“ arena.

„Panevėžyje ir Lietuvoje labai trūksta užimtumo, laisvalaikio pramogų šeimoms, vaikams ir jaunimui, tad abipus Nevėžio upės įkursime „Lietuvos istorijos ir pasakų“ pramogų parką, kuriame vaikai ir suaugusieji galės pakeliauti gyvąja Lietuvos istorija (nuo seniausių laikų iki šiandienos) ir pasakomis, susitikti su žymiais personažais ir patys jais pabūti.

Panevėžio kogeneracinė elektrinė dirbs optimaliu režimu – tai leis mažinti šilumos kainą iki 4ct/kWh, šeima per metus sutaupys 115 eurų. Supaprastinsime būsto atnaujinimo ir finansavimo tvarką, tai leis gyventojams sutaupyti mažiausiai 290 eurų per metus, gyventi šilčiau, patogiau ir vertingesniame būste.

Nutrauksime vergišką „Cido“ arenos koncesijos sutartį, kuri leis kasmet sutaupyti 580 tūkst. eurų ir juos naudoti švietimo, kultūros, sporto ir sveikatinimo programoms”, – optimizmo nestokojo mero kėdės Panevėžyje siekiantis kandidatas G.Šileikis.

Pritaria tiesioginiams mero rinkimams

Naująja rinkimų tvarka itin džiaugiasi nepartinis miesto tarybos narys Kęstutis Lukoševičius. Kandidatas sako, kad rinkėjams tai vienintelė galimybė išsirinkti jokiai partijai nepriklausantį kandidatą.

„Daugiausiai dėmesio reikia skirti toms sritims, kurios miesto biudžete sudaro didžiąsias dalis, tai pirmiausia švietimas. Be abejo, dėmesio reikalauja ir miesto tvarkymo reikalai, keleivių vežimo problemos, šilumos energijos vartojimas ir atsiskaitymas už ją, projektai, investicijos ir kiti klausimai. Šiems tikslams pasiekti – manau, turiu pakankamai kompetencijų ir patirties“, – trumpai savo ambicijas išsakė kandidatas.

Dėl mero posto mieste kaunasi ne tik vyrai, bet ir trys moterys – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas šiuo metu einanti Janina Gaidžiūnaitė bei tarybos narės Zita Kukuraitienė ir Gema Umbrasienė.

„Nors teisinė šių rinkimų aplinka nėra tobula, bet tai, kad žmonės galės išsirinkti vieną asmenį, kuris negalės išskaidyti ar perkelti atsakomybės už savo sprendimus ant politinių partnerių pečių, jau yra gerai.

Juolab merui suteikta pakankamai galių sprendimams ir laiko juos daryti. Gavusi rinkėjų pasitikėjimą, tikslų sieksiu visomis teisingomis ir teisėtomis priemonėmis, o mano prieš rinkimus prisiimtų įsipareigojimų vykdymą galės kontroliuoti kiekvienas bendruomenės narys“, – apie tiesioginių mero rinkimų tvarką ir ambicijas sakė G.Umbrasienė, kuri pabrėžė, kad didžiausiomis problemomis mieste laiko apleistą Panevėžio infrastruktūrą ir gilią prarają tarp miestiečių norų, nuomonių bei valdžios neveiklumo.

„Tada Panevėžyje bus daugiau darbo vietų ir didesni atlyginimai? Kada pajusime mažesnius komunalinius mokesčius ir kada su žmogumi bus imta elgtis teisingai? Tokių klausimų iš gyventojų tikina sulaukusi kita kandidatė į merus – Zita Kukuraitienė.

Anot politikės, tai yra klausimai, į kuriuos Panevėžio meras ir taryba turi atsakyti konkrečiais darbais panevėžiečių labui.

„Myliu Panevėžį dėl daugelio priežasčių. Kartu noriu keisti šį miestą. Noriu matyti kitokį Panevėžį – modernų, augantį ir klestintį miestą, kuriame gera gyventi ir dirbti kiekvienam. Tai miestas, kuris konkuruoja su kitais Lietuvos ir Europos miestais dėl svečių ir turistų, kuris auga, nes čia kuriasi vis daugiau jaunų ir vaikus auginančių šeimų. Tokį miestą panevėžiečiai gali kurti tik su politikais, kurie yra profesionalūs, sąžiningi ir pasirengę dirbti žmonių labui“, – mintimis dalijosi Z.Kukuraitienė.

Kandidatams į rajono mero kėdę – galingas oponentas

Panevėžio rajono savivaldybės mero posto šiemet siekia septyni kandidatai. Tiesa, šešiems iš jų teks gerokai pasiraitoti rankoves, mat rajono vadovo kėdės vėl sieks gyventojų pasitikėjimą jau užsitarnavęs dabartinis rajono meras Povilas Žagunis.

Vienas pagrindinių P.Žagunio oponentų – kartą rinkimuose su juo pečius jau surėmęs Romas Kiltinavičius. 2011-aisias metais dabartinis rajono vadovas savo oponentą įveikė septynių balsų persvara. Tačiau tuomet merą rinko tarybos nariai, o dabar ši teisė patikėta rajono gyventojams.

„Sieksiu prisiimti visą atsakomybę, gindamas Panevėžio rajono gyventojų interesus, kovosiu, kad demokratiją jaustų kiekvienas rajono gyventojas.

Manau, kad visi sprendimai turėtų būti priimami pačių piliečių, nes meras ir taryba turi tarnauti rajono žmogui už jiems suteiktą pasitikėjimą. Strateginiai projektai turėtų būti planuojami, pasitarus su gyventojais, o ne nuspręsti vieno seniūno arba kelių asmenų.

Apie rengiamus projektus net tarybos nariai nieko nežino, o kada projektai įgyvendinamai netinkamai – kaltų nėra. Turi būti skaidriai įsisavinamos Europos Sąjungos lėšos, kurios tarnautų Panevėžio rajono piliečių gerovei.

Taip pat rajone yra gražiai sutvarkytų, renovuotų kultūros centrų, kuriuose įsteigta daugybė etatų. Tačiau visi darbuotojai, kaip ir kultūros centrai, dirba iki 17 ar 16 val. Tuomet, kai dirba visi žmonės. O vakarais, savaitgaliais – viskas uždaryta. Manau, kad turėtų būti atvirkščiai – svarbu, kad visuose rajono kultūros centruose būtų vykdoma veikla, skatinamas jaunimo užimtumas, vykdomos diskotekos, šokiai“, – savo ketinimus dėstė R.Kiltinavičius.

Ragina nenusiminti, jei išrinks „ne tą kandidatą“

Į rajono mero poziciją kandidatuoja ir dvi moterys – Violeta Grigienė ir Daiva Juodelienė. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė pritaria tiesioginiams mero rinkimams, bet įžvelgia tam tikrų silpnųjų vietų.

„Manau, tai atvirumas, kuris leidžia žmonėms rinktis, jų nuomone, tinkamiausią kandidatą, iš anksto susipažinus su jo biografija, nuopelnais ir pažadais. Tačiau kitas klausimas, kiek tvirtą stuburą turės tiesiogiai rinktas meras. Ar netaps jis pozicijos ir opozicijos manipuliacijų įrankiu, ar sugebės suburti vieningai dirbančią komandą, ar bus tikras lyderis“, – svarstė D.Juodelienė.

Tiesa, politikė savo šansus laimėti rinkimus vertina kiek skeptiškai, tačiau čia pat priduria, kad keisti rajono gyvenimą į gerąją pusę galima net ir nebūnant valdžioje ar net jos daugumoje.

„Pagrindinis ir maksimalus tikslas – laimėti rinkimus (šypsosi). Mažesnis – patekti į antrą turą. Norėčiau antrame ture varžytis su dabartiniu Panevėžio rajono meru – Povilu Žaguniu. Rinkėjai dažnai renkasi vadovaudamiesi ne logika, argumentais ar išskaičiavimais, o intuicija.

Tarnauti žmonėms galima ir nebūnant meru ir netgi nebūnant tarybos daugumoje ir net nebūnant taryboje. Tai supratau nuo 2003 metų, būdama bendruomenės valdybos nare, o nuo 2011 bendruomenės pirmininke. Sujudinti piliečius, įgalinti juos, skatinti jų bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmus, drąsinti reikšti savo nuomonę, nebijoti tikrų ir išsigalvotų stabų. Rinkėjams, prie viso to, ką pasakiau, norėčiau tik pridurti – nenusiminkite, jei išrinks „ne tą kandidatą“. Savo gyvenimams keisti valdžios nereikia. Nereikia mero, tarybos ar seniūno“ , – mintimis prieš rinkimus dalijosi D.Juodelienė.