Būtina reglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą

Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla, nors tokios įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams. Vis dažniau pasirodo žmonių skundų, susijusių su skolų išieškojimu. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė  įregistravo naujo įstatymo projektą, kuriuo siekia užtikrinti vartotojų pasitikėjimą skolų išieškojimo įmonių vykdoma veikla ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos ar klaidinančios tokių įmonių veiklos.

„Pirmiausia norime apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus. Jei Seimas pritartų šiam projektui, iš esmės sureguliuotume šią veiklą, išvengtume socialinių problemų, kylančių iš skolininkų ir skolų išieškančių įmonių nesutarimų“, – sako Seimo narys A.Palionis.

Pasak parlamentaro, dažniausiai skolų išieškojimo veikloje susiduriama su dviem problemomis – asmens duomenų apsauga ir nesąžiningu administracinių kaštų paskaičiavimu.

„Kai kurios skolų išieškojimo įmonės išlaidas priskaičiuoja prie paslaugos kainos kreditoriui, tačiau dažniausiai jos pačios išsiieško šias išlaidas. Šiuo atveju kyla problema dėl socialinių asmens teisių pažeidimo. O skolininkai neturi į ką kreiptis, kam pasiskųsti“, – sako projekto iniciatorius A.Palionis.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad kitose šalyse Latvijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra atskirai reglamentuojama tokių įmonių veikla, o ją prižiūri paskirtos priežiūros institucijos.

„Prioritetas reglamentuojant šiuos teisinius santykius, yra vartotojų interesai, jų asmens duomenų apsauga. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kompetentinga institucija prižiūri, kaip oficialiai įregistruotos skolų išieškojimo įmonės laikosi įstatymo reikalavimų. Priežiūros institucija gali laikinai ar iš dalies sustabdyti leidimą teikti skolų išieškojimo paslaugą, jei nebetenkinama kuri nors iš būtinų jos teikimo prielaidų arba pakartotinai, šiurkščiai nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Esame įsitikinę, jog skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas atskiru įstatymu sudarytų sąlygas užtikrinti ir sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją, ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą“, – sako parlamentarė R.Šalaševičiūtė.

Naujo įstatymo projekte siūloma paskirti priežiūros instituciją, kuri vykdytų skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. Teisę verstis skolų išieškojimo veikla asmuo gautų tik tada, kai priežiūros institucija įrašytų jį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Tokia veikla negalėtų verstis fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantieji. Jeigu asmuo neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, tokia veikla verstis negalėtų.

Taip pat įstatyme aiškiai būtų nustatytas „informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą“ forma ir turinys. Skolų išieškojimo įmonė, įgijusi reikalavimo teisę į skolininko turtą, privalėtų informuoti skolininką raštu, kur skolininkui būtų nurodomas reikalavimo teisės pagrindas; skolos grąžinimo terminas ir sąlygos (įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas); pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka, jei taikomos. Jeigu skolininkui būtų pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba nurodyta informacija būtų klaidinanti, tokiu atveju skolininkas nors ir turėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau neprivalėtų mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų.

Siūlomame projekte teigiama, jog pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atveju skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

Naujo įstatymo projekte siūloma, kad priežiūros institucija prižiūrėtų, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Už jų nesilaikymą būtų baudžiama piniginėmis baudomis.

Šis įstatymas nebūtų taikomas skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai ir pirminiai reikalavimo teisės turėtojai, nes tai jau reglamentuota Lietuvos teisės aktais.

Užs. Nr. RS-36