Geopolitikos diagnostika: Armėnija, Ukraina, Uzbekistanas

Armėnija:

Faktas:

Armėnijos premjeras ir buvęs prezidentas Seržas Sargisjanas atsistatydino taip ir dorai nepradėjęs eiti savo pareigų.

Diagnozė:

Visuomenės protestai, besitęsiantys jau antra savaitė privertė šalies vadovybę atsisakyti bandymo Armėnijoje pakartoti rusišką scenarijų, kai prezidentas, baigęs kadenciją, tampa ministru pirmininku, o po to grįžta į prezidento kėdę. Apžvalgininkai nedrįsta teigti, kad šalyje įvyko spalvotoji revoliucija, ir kad Armėnija gali pakeisti savo ligšiolinę politiką. Situacija yra tokia, kad Armėnija konfliktuoja arba nesutaria su visomis savo kaimynėmis (gal išskyrus pasaulyje nemėgiamą islamiškąjį Iraną), su kuriuo nesutaria civilizaciškai – islamas ir krikščionybė nelabai draugauja. Nestabilumas gali paskatinti Azerbaidžaną ar net Turkiją iš jėgos pozicijų išspręsti kai kurias teritorines ir geopolitines problemas, juolab, kad ir kalnų Karabache ne vien Jerevano valdžios rėmėjai. Vienintelė paguoda armėnams – Rusijos kariuomenė šalyje. Bet ar tikrai niekas neišdrįs jos „paliesti“?

Ukraina

Faktas:

Vis daugiau ženklų apie artėjantį karą Azovo jūroje ir jo pakrantėje.

Diagnozė:

Ukrainos valdžia vis akivaizdžiau renkasi karinį Donbaso (o gal ir Krymo) problemos sprendimą. Vidaus reikalų ministerijos „nutekinimai“ byloja, kad ukrainiečiai planuoja atsiimti Donbasą „žingsnis po žingsnio“, pradedant Horlivka (Donecko sritis) ir Novoazovsko regionu (Azovo jūros pakrantė). Ukraina gali padėti Moldovai „likviduoti“ Padniestrės „respubliką“, JAV vis labiau remia Ukrainos NATO narystės siekius, Rusijos tarptautinis prestižas smunka, tad ukrainiečiai drąsėja, juolab, kad už karinį sprendimą niekas jų ir nebartų…

Uzbekistanas

Faktas:

Šalies valdžia vis garsiau kalba apie politinės sistemos demokratizavimą ir suartėjimą su JAV bei Vakarų Europa.

Diagnozė:

Prezidento Islamo Karimovo laikais Uzbekistanas laikytas vienu uždariausių ir represyvių politinių režimų pasaulyje. Naujieji šalies vadovai renkasi kitokią geopolitinę ideologiją – siekti regiono lyderystės per glaudesnį suartėjimą su Vakarais ir „išsilaisvinimą“ nuo Rusijos įtakos. Uzbekistano kariuomenė ir taip stipriausias regione dar labiau stiprinama. Buvusios Nepriklausomų Valstybių Sandraugos gynybos ir saugumo struktūros reorganizuojamos į nacionalines.

Uzbekistanas yra didžiausia gyventojų skaičiumi Vidurinės Azijos Respublika. Svarbiausias jos strateginis tikslas – „nurungti“ Kazachstaną regiono lyderystės varžybose, „suvesti sąskaitas“ su kirgizais ir tadžikais dėl Ferganos slėnio kontrolės. Ar pavyks tai padaryti draugaujant ne su Kinija ar Rusija, o su euroatlantine bendrija?

 

 

.