Seime bus atverta paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150″
Gegužės 16 d., trečiadienį, 11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atidaryta paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150″, skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, savo laiku buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų – Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
Seime pristatoma paroda yra sudėtinė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir artėjančio moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečio (2020) minėjimo renginių dalis.
Į politinę veiklą įsitraukęs ankstyvoje jaunystėje, J. Staugaitis buvo vienas iš pirmųjų moderniojo Lietuvos parlamentarizmo kūrėjų. Dar studijuodamas Varšuvoje įgijo gydytojo profesiją ir įsitraukė į lietuviškų organizacijų veiklą. Didžiųjų sukrėtimų metais – Rusijos ir Japonijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare – dirbęs karo mediku, jis nenusišalino nuo viešosios veiklos, neapleido lietuvių tautos žadintojo pareigų. Veiklus Šakių gydytojas, savivaldos kūrėjas netrukus tapo žinomu ne tik vietos, bet ir valstybės politiku. Pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose jis buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriam teko garbė ir pareiga užbaigti Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir įgyvendinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto priesaką – nustatyti „Lietuvos valstybės pamatus“. 1920 m. gegužės 15-ąją Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Šis Seimas savo darbą baigė priėmęs pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.
Demokratiškų pažiūrų J. Staugaitis savo darbais liudijo politinio dialogo svarbą, jis visą kadenciją buvo Steigiamojo Seimo prezidiumo narys – pirmasis vicepirmininkas. Į šias pareigas buvo renkamas ir vėlesnių kadencijų Seime. Jis yra ilgiausiai pirmojo vicepirmininko pareigas ėjęs 1920–1927 metų Seimo narys. J. Staugaitis dažnai pirmininkaudavo Seimo posėdžiams, jam tekdavo pareiga pavaduojant Seimo Pirmininką atstovauti Seimui įvairiuose renginiuose. Vienas iš jų – Palangos perdavimas Lietuvos Respublikai 1921 m. Santykių su kaimyninėmis valstybėmis nustatymas ir teritoriniai ginčai buvo tapę pirmųjų Lietuvos valstybės nepriklausomybės metų kasdieniais klausimais. 1920 m. J. Staugaitis (mokėjęs lenkų kalbą) tapo Steigiamojo Seimo delegacijos, vedusios Varšuvoje vykusias derybas su Lenkija, vadovu. Delegacijos užduotis buvo rasti sprendimą į aklavietę patekusiuose Lietuvos ir Lenkijos ginčuose, kurie, deja, drumstė šių valstybių santykius visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Būdamas Seimo nariu, J. Staugaitis dirbo Užsienio reikalų, Sveikatos, Finansų ir biudžeto, Statuto ir Redakcijos komisijose.
Du kartus J. Staugaitis buvo išrinktas Seimo Pirmininku, šias pareigas ėjo Antrajame (1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d.) ir Trečiajame (1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d.) Seime. Eidamas Seimo Pirmininko pareigas, jis išsiskyrė gebėjimu vesti politines diskusijas, nuraminti impulsyvius parlamento narius. Buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus. Deja, jis tapo 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo liudininku. Perversmo metu J. Staugaitis buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo Pirmininko pareigų, o vėliau stebėti politinę krizę, kuri lėmė Seimo, kaip institucijos, pašalinimą iš politinio Lietuvos valstybės gyvenimo. Paleidus Seimą, J. Staugaitis daugiau nėjo valstybinių pareigų, tačiau nenusišalino nuo partinių reikalų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje. Vėlesniais metais jis atsidėjo mediko visuomenininko darbui.
Dar būdamas Seimo nariu J. Saugaitis dirbo Kauno miesto ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir jos direktoriumi. Jis ėmė telkti medikų bendruomenę, tapo pirmųjų Lietuvos gydytojų suvažiavimų organizatoriumi, buvo ilgametis Kauno medicinos draugijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas. Vienas svarbiausių jo darbų buvo specializuoto medikų auditorijai skirto žurnalo „Medicina“ leidyba. Aštuoniolika metų J. Staugaitis buvo šio žurnalo vyriausiasis redaktorius, beje, skatino medicinos lietuviškos terminijos kūrimą. Įvertindamas J. Staugaičio nuopelnus Lietuvos medicinai, 1929 m. Lietuvos universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį. J. Staugaitis buvo neabejingas akademiniam jaunimui – finansiškai rėmė studentus medikus, noriai dalijosi prisiminimais apie studijas Varšuvoje ir bičiulystę su garsiuoju mediku, lietuvių tautinės minties skleidėju Vincu Kudirka.
Nepaisant visų jo nuopelnų kuriant Lietuvos parlamentinę sistemą, J. Staugaitis Lietuvos politikos istorijoje yra dar nepakankamai žinoma ir pristatyta asmenybė. Tai iš dalies lemia išblaškyta šaltinių bazė ir išlikę negausūs istoriniai duomenys, be to, J. Staugaitis buvo itin kuklus ir santūrus. Gerai J. Staugaitį pažinojęs medikas Vincas Kanauka yra nurodęs, kad politiko kelią J. Staugaitis pasirinko kaip prievolę ir pareigą, svetimą jo charakteriui, bet šią prievolę vykdė su jam būdingu darbštumu ir sąžiningumu. Seimo Pirmininko pareigas jis ėjo tik septynis su puse mėnesio, tačiau jo politinę lyderystę ir autoritetą pripažino ir jo politiniai oponentai.
Parodoje apžvelgiamas įvairiapusis ir turtingas J. Staugaičio – mediko, visuomenės veikėjo, politiko, leidėjo, įvairių draugijų nario, labdario – gyvenimas. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, Kauno miesto muziejuje, Kauno regioniniame valstybės archyve, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lenkijos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Taip pat parodoje eksponuojama fotografuotinė ir dokumentinė medžiaga iš asmeninių prof. habil. dr. Gedimino Staugaičio, Laimos Mockapetrienės, Mažylių šeimos archyvų.
Parodos rengėjai širdingai dėkoja muziejų, archyvų, bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą, partneriams – už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotografuotine medžiaga, taip pat Varšuvos universiteto profesoriui Andžejui Zakževskiui (Andrzej Zakrzewski) už pagalbą surenkant ikonografinę medžiagą iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos. Esame ypač dėkingi Jono Staugaičio giminėms – prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui, Laimai Mockapetrienei ir prof. Liudui Mažyliui, maloniai paskolinusiems fotografijas ir dokumentų kopijas iš asmeninių archyvų.
LR Seimo ryšių su visuomene skyriaus informacija
