24 balandžio, 2024

Prieš metus išėjusiam Markui Zingeriui – išskirtinės pagarbos ženklai

Emilis Zingeris / M. Ambrazo nuotr.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus galerijai suteiktas Marko Zingerio vardas, šeimos, bičiulių, visuomenės veikėjų ir užsienio diplomatų draugijoje prie direktoriaus kabineto durų rašytojo našlė Irena Zingerienė atidengė jam skirtą atminimo lentą.

M. Zingerio netekome prieš metus, balandžio 20 dieną. VGŽIM jis vadovavo beveik 15 metų – nuo 2005 iki 2019-ųjų. 

Jis buvo lietuvių ir žydų kultūras siejanti asmenybė. „Tiesė tiltus tarp lietuvių ir litvakų, klojo kelius į pilietinę visuomenę. Nesivaikė šlovės, buvo kuklus. Man jis visada bus viešasis intelektualas, kokių šiandien nedaug. Markas buvo ištikimas savo tiesai, mokėjo įtikinėti, nevengė aštrių diskusijų, kritikos visuomenei. Nuo šiandien ši muziejaus erdvė Lietuvos ir užsienio lankytojams, jaunajai kartai primins Marko Zingerio asmenybę“, – per iškilmingą ceremoniją kalbėjo VGŽIM direktorius Simonas Strelcovas.

Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad muziejuje įamžinant brolio atminimą atiduodama pagarba laisvam žmogui, net ir sovietmečiu gyvenusiam ir kūrusiam laisvai.

„Jis užaugo Kauno Laisvės alėjoje. Prieškario Lietuvos aidas, valstybės sėkmės istorija, girdėjosi visuose jo romanuose tais sovietiniais dešimtmečiais. Laisvės alėjoje pakėlę galvas žiūrėdavome aukštyn į Nemuno žuvėdras, jos mums priminė, kad Lietuva neturi sienų, kad už uždaros erdvės yra laisvė. Laisvės alėja buvo jo gyvenimo kredo“, – teigė E. Zingeris.

Pasak Samuelio Bako muziejaus vyriausiosios kuratorės Ievos Šadzevičienės, M. Zingerio tarptautinės pažintys išplukdė muziejų į pasaulinius vandenis. Dėl mokslinių konferencijų, istorinių darbų muziejus tapo reikšminga institucija žmogaus teisių, Holokausto tyrimų srityje.

„Markas ragino nebijoti naujovių, priešingai – patiems jas kurti, vadovautis posakiu „non progredi est regredi (neiti pirmyn reiškia žengti atgal)“, – sakė I. Šadzevičienė.

Bostone gyvenantis Vilniaus garbės pilietis dailininkas Samuelis Bakas prisipažino, kad jam sunku suvokti, jog Marko nebėra tarp susirinkusiųjų – kalbančio, kalbinančio, šmaikštaujančio.

„Muziejus tapo atminties šventove, menančia skaudžią, tragišką praeitį, o drauge nuostabiai liudijančia, kaip naujos kartos su ja susitaiko, pripažįsta. Tai – ir Marko nuopelnas“, – tvirtino S. Bakas.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis su M. Zingeriu nebuvo pažįstamas. Tačiau profesoriui padarė įspūdį šio esė apie Dievą. Buvo maloniai nustebintas, kad abu ta tema mąstė labai panašiai. „Gaila, kad mūsų susitikimas neįvyko – būtume turėję porą valandų smagaus pokalbio“, – apgailestavo V. Landsbergis.

M. Zingeris išėjo simbolišką dieną – per 80-ąją Varšuvos geto sukilimo sukaktį. Šiam įvykiui yra skyręs eilėraštį. Jį per atminimo vakarą ir perskaitė aktorė Virginija Kochanskytė, o diplomatas Viktoras Sidabras – vertimą į anglų kalbą. 

Taip pat prisiminimais apie M. Zingerį dalijosi sūnus Emilis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

M. Zingeris gimė 1947 m. sausio 2 dieną Prienuose. 1971 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1971–1976 m. dėstė filosofiją Kauno politechnikos institute ir Kauno medicinos institute.

1976–1987 m. dirbo Kauno istorijos muziejuje, 1987–1990 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Atsisakęs stoti į komunistų partiją buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros.

1989–1990 m. buvo Kauno žydų draugijos pirmininkas, 1990–1992 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1991–1995 m. dirbo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. 2005–2019 m. vadovavo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui.

Išleido tris eilėraščių ir esė rinkinius („Namas iš kedro“, „Vakaras vaikystėje“, „Šitiek saulėlydžių“), apsakymų rinkinį „Iliuzionas“, parašė penkis romanus: „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“, „Grojimas dviese“, „Sezonas su šokėja“, „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“, „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“. Šeimos rūpesčiui paliko šeštą didelės apimties veikalą.

Kūryba versta į anglų, švedų, prancūzų, vokiečių, italų, vengrų, lenkų kalbas, publikuota prozos bei poezijos rinktinėse Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Švedijoje, Prancūzijoje ir kt.).

M. Zingeris pelnė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių ir ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžių.


23 birželio, 2024

Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie […]

22 birželio, 2024

Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio […]

22 birželio, 2024

Prieštaringai dėl komunistinės praeities vertinamo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo Laikinojoje sostinėje idėja visuomenėje ir toliau kursto aistras. Šią savaitę […]

21 birželio, 2024

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui […]

20 birželio, 2024

Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti […]

S. Bakas ir E. Ridikaitė
19 birželio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) bičiulių – užsienio pasiuntinių, parlamentarų, visuomenės veikėjų, menininkų ir žurnalistų, šaunios ir žavingos publikos […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

2024 m. gegužės 30-31 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

7 birželio, 2024

Ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky įteiktas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžius. Kaip pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje, […]

6 birželio, 2024

Ukmergėje, Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje, nebeliko 35 metus šioje vietoje stovėjusios bei prieštaringai vertintos Vaclovo Krutinio sukurtos bronzinės „Vėliavnešių“ […]

5 birželio, 2024

Kauno miesto savivaldybės konservatoriai piktinasi laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio sumanymu istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį […]

5 birželio, 2024

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. „Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet […]