9 liepos, 2024
Elvyra Kučinskaitė

Nežinotos XX a. poemos ir žinomų XXI a. menininkų suokalbis Dubingiuose

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie tolimi, kad retai kam ateitų į galvą mintis juos „sudrauginti“. Na, nebent į tą draugę supultų būrelis menininkų, mėgstančių avantiūra pagardintus eksperimentus. Taip, laimei, ir nutiko: į menotyrininkės dr. Aurelijos Rusteikienės rankas pateko praėjusiame amžiuje ir pagal to meto liaudies meno kanonus kūrusio Utenos krašto šviesuolio, savamokslio poeto, rašytojo, tapytojo kun. Petro Markevičiaus poema „Dubingių gražuolė karalienė Barbora Radvilaitė-Žygimantienė“. Kūrinio pavadinimas byloja, kad pateko jis būtent į tas rankas, iš kurių „sausas“ išplaukti nebegalėjo – kaip žinia, A. Rusteikienė yra ne tik Dubingių mecenatė, bet ir aistringa šio krašto kultūrinio paveldo gaivintoja bei puoselėtoja. Taigi ji kreipėsi į teatro, kino ir televizijos aktorių, lėlininką, skaitovą, dainų autorių ir atlikėją Mindaugą Ancevičių, ko gero, tikėdamasi, kad bent viena iš suminėtų jo dovanų ras kelią į kadais kūrusio liaudies poeto širdį bei niekada niekur neviešintą jo poemą. Ir vėl ištiko sėkmė – kelias į jauno menininko širdį ir jo vitališką kūrybinę vaizduotę buvo rastas! Maža to – matyt, gerai užgavo stygas, nes M. Ancevičius, puikus skaitovas, užuot tiesiog ir be vargo perskaitęs nuoširdžiai paprastai sueiliuotą Barboros ir Žygimanto istoriją, būrin sušaukė tris free jaz‘o (sugalvok tu man!) virtuozus: trimitininką, pianistą, kompozitorių Mantvydą Leoną Pranulį, saksofonininką ir kompozitorių, save mieliau pristatantį kaip „energijos įgarsintoją“, Kornelijų Pukinskį, džiazo, improvizacinės ir akademinės muzikos būgnininką Dominyką Snarskį ir suplakė literatūrinį-teatrinį-muzikinį-performinį kokteilį, kuris tą šeštadienio popietę Dubingiuose pažadino net pačias santūriausias, tiek į liaudies poeziją, tiek į džiazo eksperimentus atsargiai žiūrinčias sielas.

Viso šio vyksmo energijos, interpretacijos, raiškos epicentras, žinoma, buvo M. Ancevičius – iš kone trijų šimtų puslapių rankraščio pagarbiai „išgliaudęs“ vieną – Barboros ir Žygimanto meilės – siužetinę liniją, ją perteikti ir muzikantams, ir klausytojams sugebėjo taip, kad nuogąstavimo dėl laikmečių, pasaulėjautų, meninės raiškos skirtumų neliko nė kvapo – prieš visų akis ir ausis buvo ištiestas nuostabus, vientisas, kilniai dramatiškas meninis audinys, kurio „audėjai“ kiekvienas savo giją audė su dideliu susiklausymu ir jautra. Truputį patetiška, truputį didaktiška, stipriai romantizuota poema, kaip ir dera jos sukūrimo kontekstui bei žanrui, šių pašėlusių vyrukų dėka ir galia virto šiuolaikine menine kalba perskaityta ir aukščiausiais emociniais decibelais perteikta, šekspyriškam užmojui nenusileidžiančia drama. Tai tikrai įspūdinga. Įvykus laikų bei kartų susitikimui, jį stebintiems dar kartą, dar kitaip atsiskleidė universalioji Barboros ir Žygimanto meilės gelmė. Ir žadino ji ne tik istorinę mūsų atmintį, ir kalbėjo ne tik apie mums brangius karalius. Ji gauste gaudė apie esminį visų laikų lūkestį bei troškimą, kartais, atrodo, tokį nutolstantį ir tokį nebepasiekiamą – viską nugalinčią meilę. Tai buvo įgarsinta meilės energija – štai, ką galvoje veikiausiai turėjo Kornelijus Pukinskis, apibūdindamas savo kūrybą, tik šį kartą tai labai tiko visiems ir viskam.

Truputis priešistorės

Minėta poema dienos šviesą išvydo, kai prieš pora metų Utenos kraštotyros muziejuje buvo surengta Kunigo Petro Markevičiaus, gyvenusio, tarnavusio ir kūrusio XX šimtmečio viduryje, paroda, kurioje eksponuotas jo kūrybinis palikimas. Rankraštis „Dubingių gražuolė karalienė Barbora Radvilaitė-Žygimantienė“ buvo vienas iš šios parodos eksponatų. Jį užmačius dubingiškiams, kreiptasi į muziejaus direktorę Jovitą Nalevaikienę leidimo rankraštį suskaitmeninti. Jos pastangomis ir gera kunigo kūrybinio palikimo paveldėtojos Gražinos Navikienės valia toks leidimas gautas, rankraštis muziejuje suskaitmenintas, Aurelijos Rusteikienės dėka konvertuotas į tinkamą naudoti formatą. Jei pamiršote, kas vyko po to, užkliūkite už varčios ir vėl skaitykite nuo pradžios!

Mes taip pat plojome: už atsakomybę puoselėti ir už drąsą prakalbinti tai, kas galėjo nuskęsti užmarštyje.    

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

29 birželio, 2024

Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. […]

29 birželio, 2024

Šeštadienį Kaune, Dainų slėnyje, prasideda savaitę truksianti šimtmečio Dainų šventė. Pasak miesto savivaldybės, renginyje tikimasi sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių […]

28 birželio, 2024

Tvarią kultūros ir švietimo sąveiką per valstybės finansuojamą kultūrinės edukacijos programą „Kultūros pasas“ skatinęs projektas ir jo sėkmingai įgyvendintos veiklos […]

L. Prascevičiūtės nuotr.
28 birželio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) nuo birželio 11 dienos eksponuojama paroda „Diena XIX amžiaus dvare: […]

Pašto ženklų blokas Dainų šventei – 100 metų
28 birželio, 2024

Jau rytoj, birželio 28-ąją, prekyboje pasirodys menininkės Irmos Balakauskaitės kurtas pašto ženklų blokas „Dainų šventei – 100 metų“. Tai pirmasis […]

Simonas Kairys. ELTA / Andrius Ufartas
26 birželio, 2024

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje buvęs Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas siekė būti grąžintas į […]

25 birželio, 2024

Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį […]

25 birželio, 2024

Kauno miesto galerija po atviru dangumi sulaukė išskirtinio akcento. Ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sandūra kyla Ukrainos skulptorių sukurtas […]