Prie Seimo – piketas dėl LGGRTC reformos: teigiama, kad pertvarka nukreipta į Lietuvos istorijos perrašymą

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys pokyčiams nepritariančių gyventojų.

Nepriklausomybės aikštėje išsirikiavę dalyviai buvo nešini Lietuvos, „Nacionalinio susivienijimo“ partijos vėliavomis, taip pat turėjo plakatus su užrašais: „Be savarankiško genocido centro Lietuvos istoriją rašys Kukliansky? Vanagaitė?“, „Stop Kremliaus rankai“, „LGGRTC savarankiškumas – Lietuvos išlikimo klausimas“, „Neleisime perrašyti Lietuvos istorijos“ ir kt.

Vieno iš piketo organizatorių, „Nacionalinio susivienijimo“ partijos vicepirmininko Vytauto Sinicos teigimu, Seime vykdoma LGGRTC reforma – politinė, nukreipta į Lietuvos istorijos perrašymą, apribojant istoriją ginančios institucijos veiklą.

„Šiandien susirinkome apsaugoti genocido ir rezistencijos tyrimų centro savarankiškumo. Jei jis bus atimtas, Lietuvos Laisvės kovų istoriją rašys nebe Lietuva, o Vanagaitė, Kukliansky, Kremlius ir kiti veikėjai, kurie jausis įgalinti tai daryti“, – į susirinkusiuosius ketvirtadienį kreipėsi V. Sinica.

Pasak politiko, vadybines LGGRTC valdymo problemas galima būtų išspręsti didinant įstaigos finansavimą, o ne steigiant papildomą valdymo organą, kuris, anot V. Sinicos, atims savarankiškumą iš tiesioginio įstaigos vadovo.

„Nemanau, kad reforma padės (spręsti vadybinius trūkumus – ELTA). Paprasti vadybiniai klausimai yra sprendžiami geresniais kadrais, o geresni kadrai dažniausiai būna susiję su geresniais atlyginimais“, – Eltai teigė V. Sinica.

„Be abejo, ten (LGGRTC – ELTA) yra problemų. Bet žiūrint į įstatymo projektą ir tarybos galias, jos yra daugiau apie bendrąsias kryptis, o ne apie tokius konkretesnius vadybinius klausimus. (…) Reformos mastas gerokai peržengia problemų mastą“, – kalbėjo politikas.  

Ketvirtadienį Seimas spręs dėl LGGRTC įstatymo pakeitimų. Jais numatoma įsteigti naują valdymo organą – 11 narių tarybą. Ją sudarytų keturi rektorių konferencijos atstovai, po vieną Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo.

Siūloma, kad taryba generalinio direktoriaus siūlymu tvirtintų įstaigos mokslinių tyrimų krypčių sąrašą bei ilgalaikį centro strateginį ir metinį veiklos planus.

Reforma taip pat būtų pakeistas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų metų, kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė.

Iki šiol centras tyrė 1939-1990 metais vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą, 1920-1939 metais Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimą šiems procesams.

Dėl siūlomų įstaigos pokyčių baiminasi ir dabartinis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys. Pasak jo, sprendimas centre steigti valdomo pobūdžio tarybą sunkiai įgyvendinamas. Anot A. Bubnio, jis prieštarauja kai kuriems teisės aktams, be to, šių metų biudžete 11 narių tarybos steigimui nėra numatyta reikiamų lėšų. Dėl to, siekiant rasti vidinių resursų naujam įstaigos dariniui, dalį esamų LGGRTC darbuotojų gali tekti atleisti, neslepia A. Bubnys.