Prie Vaiguvos ir Virangės
Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, Vaiguvos gatvėje-upėje šurmuliavo kūrybinių veiklų popietė „Iš Nemuno krašto“, o vakare poilsiavietėje prie Nemuno – miestelio šventė „Nemuno keliu“. Miestelyje galėjai išgirsti ir suomių kalbą.
Renginys prasidėjo 11 val. mokykloje, kuri iš anksčiau buvusios vidurinės tapo tik skyriumi. Jame ugdomi mažiausieji, paruošti auklėtojų Virginijos Venskaitienės ir Loretos Liudžiuvienės, sugraudino savo nuoširdžia programėle, o lietuviškas melodijas priminė „Užnoviečio“ kanklininkė Gustė Tamašauskaitė.
Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė pristatė atvykusius svečius. Jie atvažiavo ne tik iš Šakių, Vilkaviškio, Kauno ar kitų artimesnių vietų, bet net iš Vilniaus. Bene garbingiausia viešnia – Suomijos ambasadorė Lietuvoje Arja Makkonen. Atvyko ir jos asistentė kultūrai ir ryšiams su žiniasklaida Rytė Baublytė-Savaja, keli Vilniaus universitete skandinavistiką studijuojantys studentai. Prisirinko nemažai į tėviškę sugrįžusių kraštiečių.
Šakių rajono meras Raimondas Januševičius sakė, kad puoselėjant Lietuvos ir Suomijos kultūrinius ryšius Plokščiai yra bene svarbiausia vieta, kadangi čia prieš 130 metų lankęsi Helsinkio universiteto docentas, suomių kalbininkas Josepis Julius Mikola (Jooseppi Julius Mikkola) ir jo žmona rašytoja Maila Talvio (Maila Talvio Winter Mikkola) savo šalyje pradėjo skleisti žinią apie Lietuvą ir lietuvius.
Suomijos ambasadorė Lietuvoje A. Makkonen džiaugėsi, kad salėje pritrūko vietos atsisėsti ir apžvelgė Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių vystymąsi. Bene svarbiausiais pavadino daugiau kaip 20 metų Vilniuje vykstantį festivalį „Scanorama“ ir į lietuvių kalbą kasmet išversto bent vieno suomių rašytojo romano pristatymą Knygų mugėje. Šiemet tai buvo Aidos Krilavičienės verstas Joelio Hahtelos (Joel Haahtela) romanas „Jokūbo kopėčios“. Vyksta aktoriaus Dominyko Vaitiekūno ir kurčio suomių reperio pasirodymai, kuriais siekiama sumažinti atskirtį tarp girdinčiųjų ir negirdinčiųjų, gvildenamas Kotrynos Jogailaitės dinastinis ryšys su Suomija.
Pirmoji pranešimą skaičiusi Kauno Ąžuolyno bibliotekos Kultūros projektų vadovė Rimantė Tamoliūnienė („Lietuvos ir Suomijos kultūrinės trajektorijos: rašytoja Maila Talvio, poetas Vincas Kudirka ir dailininkė Gražina Didelytė“) sakė, kad talentingas suomių kalbininkas J. Mikola, apgynęs disertaciją, gavo stipendiją slavų ir baltų kalbų studijoms. Sužinojęs apie seną ir tarmių turtingą lietuvių kalbą, jis paprašė paramos pasidarbuoti Lietuvoje. Gavęs paramą leidosi į komandiruotę, sutapusią su vestuvine kelione. Taip J. Mikola su žmona Maila, būsima 25 romanų autore, 1894 metais pirmąsyk atvyko į Plokščius. Jie atplaukė Nemunu laivu iš Kauno. Apsistojo pas taikos teisėją Petrą Kriaučiūną ir jo žmoną Sofiją. Sutuoktiniai mokėsi lietuvių kalbos, rinko tautosaką ir dainas. Dažnai lankėsi ir bažnyčioje, vėliau apie tai, kaip joje giedama, kokiais rūbais eidami į pamaldas rengdavosi parapijiečiai, aprašė. Tai, pasak pranešėjos, yra neįkainojama etnografinė medžiaga. Plokščiuose suomiai susipažino su pas Kriaučiūnus besilankydavusiu Vincu Kudirka, M. Talvio jį laikė lietuvio etalonu. Ji matė, kaip V. Kudirką suėmė žandarai.
Mikolų šeima Plokščiuose lankėsi ir 1895 metais, prieš tai užsukę į Seirijus ir Ūdriją.
R. Tamoliūnienė dar papasakojo apie dailininkę Gražiną Didelytę, savo darbuose pavaizdavusią Kriaučiūnų svečius suomius ir V. Kudirką, sukūrusią 50 darbų ciklą pagal suomių epą „Kalevala“.
O humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Vidžiūnas pranešime „Maila, Plokščiai, Kriaučiūnai, Kudirka ir panemunių lakštingalos“ teigė, kad būtent mažų miestelių žmonės kūrė Lietuvą, kad to meto Europos ir Lietuvos šviesuoliai važiavo ne pas Bulgarijoje gyvenusį Joną Basanavičių, o lankydavosi Plokščiuose pas Kriaučiūnus. A. Vidžiūnas plokštiečiams siūlė pastatyti paminklą, įamžinantį tuos garsius Europos kalbininkus ir tada čia apsilankys daug turistų, galbūt tų pačių, dabar atvažiuojančių į Sudargą, kur stovi paminklas rašytojui Džeromui Selindžeriui, nes ten gimė jo senelis… A. Vidžiūnas atkreipė dėmesį į Sofiją Kriaučiūnienę, nes būtent ji, o ne Petras viskuo rūpinosi. Teigiama, kad net statybos darbais rūpinosi ji, nes vyras buvo nuolat „užsiėmęs“.
Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro istorijos mokytoja Gražina Kazarian pranešime „Plokščių kaita šimtamečių (1894 – 2014 m.) Lietuvos ir Suomijos santykių kontekste“ apžvelgė Plokščių ir Suomijos ryšius, prasidėjusius 1988 metais tradicinėje Kalbos dienoje, skirtoje Plokščiams, kai doc. Stasys Skrodenis skaitė pranešimą apie M. Talvio. Nuo 1993 metų Plokščiuose vyksta konferencijos, kuriose dalyvauja Suomijos ambasadoriai. Į jas buvo atvykę būrys Suomijos kalbininkų.
Konferencijoje dar kalbėjo rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė.
Suomijos ambasadorė Lietuvoje A. Makkonen ir kiti svečiai apsilankė Kriaučiūnų sodybos vietoje, kurioje jau 54 metus auga ąžuolas, pasodintas minint Plokščių 300-ąsias metines. Šią vietą žymi koplytstulpis ir suoliukas. Apie šios vietos istoriją papasakojo mokytoja Nijolė Mikuckienė.
Popiet prasidėjo šurmulys Vaiguvos gatvėje-upėje. Čia vyko amatininkų mugė, plokštiečiai vaišino sriuba, kurią išvirė Irena Baužienė ir Ingrida Bendikienė. Jos valgė ir Suomijos ambasadorė. Žiūrovų dėmesį traukė meno kolektyvai. Koncertavo Plokščių folkloro kolektyvas „Vaiguva“ (vadovė Asta Grigaitienė), Griškabūdžio liaudiškų šokių grupės „Paluobietis“ (vadovė Saulena Valatkaitienė) ir „Čioringė“ iš Kudirkos Naumiesčio (vadovė Evelina Karpavičienė), Plokščių moterų šokių kolektyvas „Virangė“ (vadovė Guoda Kazakauskaitė), plokštiečiai armonikierius Modestas Macijauskas ir jaunoji atlikėja Mėta Kazarian (vadovė Ramunė Valaitienė).
Paskui atidengtas suoliukas, skirtas muzikologei, laidų kūrėjai ir vedėjai Zitai Kelmickaitei atminti. Jos autorius plokštietis tautodailininkas Zigmas Sederevičius 2015 metais susitiko Vaiguvos upėje-gatvėje apsilankiusią Z. Kelmickaitę kartu su nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyviais, sustojusiais Plokščiuose. Vežama su arkliu vežime ji sakiusi: „Vajetau, koks smagumas! Niekada gyvenime per upę dugnu nesu dardėjusi!“ Toks įrašas yra ir ant šio suoliuko, kurį atidengė Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis, direktorė Lilija Liutvinienė, mokytoja Gražina Kazarian, plokštietis Vitas Daniliauskas ir pats autorius. VŠĮ „Šakių turizmo ir verslo informacijos centras“ turizmo vadybininkė Birutė Bendoraitienė autoriui įteikė valgomą dovaną.
Jau kelintus metus parodas Vaiguvos upės-gatvės galerijoje organizuojantis V. Daniliauskas šiemet pakvietė į tris fotoparodas. Plokštietis gamtininkas Rimvydas Juškaitis užfiksavo gamtos vaizdų, Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose gyvenanti žurnalistė Birutė Nenėnienė parodoje „Tėviškės ramybėje“ parodo žirgus, o gydytojo Audriaus Starkausko nuotraukų paroda pavadinta „Kažkur matyti“. O R. Tamoliūnienė parengė grafikės G. Didelytės parodą „Baltijos dukra“ ir dailininkės Alinos Meškauskaitės-Kvedarauskienės parodą „Angelo sparnų šešėlyje“.
Kauno „Ąžuolyno“ biblioteka prie Vaiguvos upės demonstravo interaktyvias kūrybines edukacines veiklas.
Vakare poilsiavietėje prie Nemuno vykusioje miestelio šventėje koncertavo Plokščių liaudiškos muzikos grupė (vadovas Svajūnas Daugirdas), Lekėčių vokalinis ansamblis „Liekė“ (vadovė Milda Vosylė), Vilkijos moterų linijinių šokių grupė (vadovė Loreta Maliukevičienė), atlikėjas Paulius Stalionis, muzikos grupė „Projektas“.
Puikus vasaros oras tą šeštadienį plokštiečiams ir jų svečiams suteikė įsimintinų akimirkų.
