18 liepos, 2024
Alytaus rajono savivaldybė

Šalia vienintelės mečetės Alytaus rajone ir unikali architektūrinė instaliacija „Totorių vartai

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos istoriją. Šalia mečetės įrengta instaliacija, kuri į vieną darnų kūrinį susijungia tik žiūrint iš tam tikro kampo, taps dar vienu turistų lankomu objektu Alytaus rajone.

Instaliacija Raižiuose pastatyta bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus (1942–2021 m.) vaikų Manto Makulavičiaus ir Daivos Garkavenko iniciatyva. D. Makulavičius aktyviai dalyvavo Raižių musulmonų religinės bendruomenės veikloje, inicijavo pertvarkas, remontus mečetėje bei bendruomenės name, taip pat finansavo šiuos darbus ir veiklą. Instaliacijos autoriai Vilija Biekšaitė ir Vytautas Biekša.

Šalia Raižių mečetės pastatytų „Totorių vartų“ lankytojas nuskaitęs QR kodus gali susipažinti su Lietuvos totorių istorija ir bendruomene, Raižiais, išgirsti autentiškus totorių pasakojimus. Atskiros instaliacijos dalys, atsistojus tam tikrame taške, susijungia ir sudaro vartų vaizdą.

Instaliacijos atidaryme dalyvavusių svečių nuomone, tai yra viena konceptualiausių meno instaliacijų ne tik apie Lietuvos totorius, tautines mažumas, bet ir apskritai iš visų, kokias yra matę pastaruoju metu. Ši instaliacija simbolizuoja ne tik totoriams brangius simbolius, bet ir Lietuvos totorių istoriją ir papročius.

Susitiko su bendruomenės pirmininku

„Totorių bendruomenė kuria reikšmingą istorinį pėdsaką Alytaus rajone. Ne šiaip Raižiai vadinami Lietuvos totorių sostine. „Totorių vartai“ – dar vienas pėdsakas į pažintį su totoriais Lietuvoje. Raižių totoriai ypač prisideda prie šios tautos tradicijų ir istorijos puoselėjimo, priimdami turistus, vykdydami kulinarinio paveldo edukacijas, taip pat garsina ir mūsų Alytaus rajoną“, – po susitikimo su Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininku Ipolitu Makulavičiumi sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

Vicemeras Alytaus rajono savivaldybės vardu bendruomenei padovanojo albumą lankytojų atsiliepimams įamžinti. Kartu su bendruomenės pirmininku Ipolitu Makulavičiumi aptarė gyventojams svarbius kelių remonto, apšvietimo, kelio eismo ženklų, kapinių, viešųjų erdvių tvarkymo ir priežiūros klausimus.

Raižiuose – totorių musulmonų dvasinis centras

Istoriniuose įvykiuose Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką. Tai viena lojaliausių Lietuvoje gyvenančių tautų, kurie ištikimybę valstybei įrodė ne vieną kartą. Alytaus rajone įsikūrusio Raižių kaimo istorija siekia tuos laikus, kai Vytautas Didysis apgyvendino Lietuvoje chano Tochtamyšo vadovaujamus totorius. Manoma, kad dabartinio Raižių kaimo pavadinimas kilo iš totorių Raiževskių giminės. Raižių kaime iki šiol gyvenantys totoriai puoselėja savo tradicijas, islamo religiją.

Raižiai jau ne vieną amžių yra Lietuvoje gyvenančių totorių musulmonų dvasinis centras. Iš šio miestelio kilę nemažai žymių totorių, vėliau įvairiais pasiekimais garsinusių ne tik savo kraštą, bet ir Lietuvą. Čia esanti mečetė – vienintelė Lietuvoje, veikusi net ir sovietų okupacijos metais. Į Kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Raižių mečetės istorija prasideda 1889 m. Yra žinoma, jog tuomet ji buvo atidaryta. Vėliau mečetė ne kartą atnaujinta.

Raižių totoriai, norėdami įamžinti bendrą lietuvių ir totorių istoriją, 2010 m. ties gyvenviete, greta kelio Norgeliškės–Butrimonys, pastatė paminklą Vytautui Didžiajam (aut. Jonas Jagėla). 2009 m. į būsimojo paminklo pamatus buvo įleista kapsulė su laišku ateinančioms kartoms, kurioje surašyta informacija apie Žalgirio mūšio svarbą, kunigaikštį Vytautą Didįjį bei totorių atsikėlimo į LDK bei jų gyvenimo Lietuvoje istorija. Taip pat prie mečetės įrengti du saulės laikrodžiai. Vienas jų rodo vietos laiką, kitas – Žalgirio mūšio lauko laiką. Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.
Saulės laikrodžius sukūrė ir padovanojo Jonas Navikas.

Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino. Tai buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje.

 


12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

Aistė ir Augustinas prie atminimo lentos Pauliui Normantui Vengrijoje
28 lapkričio, 2024

Jau septynerius metus Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė su savo projektu „Gabalėliai Lietuvos“ keliauja po pasaulį dokumentuodami lietuvišką paveldą. Po […]

27 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
25 lapkričio, 2024

Šią dieną prieš 260 metų, 1764 m. lapkričio 25 d., Varšuvos Šv. Jono katedroje buvo karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) […]

22 lapkričio, 2024

2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus. Apie Kaišiadoris šįkart pasakoja […]

22 lapkričio, 2024

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. Pasak „Kauno grūdų“ […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

10 lapkričio, 2024

Buvusiems kaimynams… Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. […]

2 lapkričio, 2024

2025-uosius metus siūloma paskelbti Akmenų muziejaus įkūrėjo Mosėdyje Vaclovo Into metais. Siekdamas pažymėti jo 100-ąsias gimimo metines, tai numatantį nutarimo […]

31 spalio, 2024

Savaitgalį tūkstančiai žmonių plūs į kapines, taip pagerbdami ir prisimindami išėjusius artimuosius. Vis tik, nedaugelis kapinių lankytojų susimąsto, kad kapinės […]