Vaižganto takais
Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“. „Laimės ieškojau kitiems, o laimingas tapau pats“ , – sakė kan. Vaižgantas.
Autentiškoje Ustronės sodyboje, kurioje įsikūręs J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus įvyko dviejų rajonų literatų klubų susitikimas: savo kūrybą skaitė ir mintimis dalijosi „Polėkis“ iš Panevėžio rajono ir „Atgaiva“ iš Dusetų.
Muziejininkas Audrius Daukša vaizdžiai pasakojo apie milžinišką knygnešių nuopelną lietuvybei. Daug įdomaus sužinota ir apie kan. Juozą Tumą – Vaižgantą, visada kartojusį, kad „Mylėjau ir myliu Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano gyvybė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas“. Muziejuje matėme autentišką Vaižganto krėslą.
Maloniai šildė karštos arbatos puodelis lauke tarp senų sodybos medžių, o įdomiems pokalbiams netrukdė net ir smarkus vėjas.
Vadaktėlių senosiose kapinėse aplankyti knygnešių Kazimiero Ūdros ir Augustinos Ūdraitės kapai, prieškario užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio giminių kapavietė, Vaižganto ąžuolas, po kuriuo ant suolelio mėgo sėdėti kanauninkas; apžiūrėta Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, kurioje kunigavo ne tik kan. Juozas Tumas-Vaižgantas; čia klebonavo Dusetose altarista buvęs kun. Gediminas Ignas Blynas bei daugiau nei ketvirtį amžiaus mūsų rajone kunigavęs tikėjimo gynėjas, politinis kalinys, kun. klebonas Alfonsas Kadžius.
Kelionė namo neprailgo: grįžome pilni puikiausių įspūdžių. „Kitiems gera darydamas, būsi labiau patenkintas, negu iš kitų laukdamas“, – kartojo Vaižgantas… Dusetų „Atgaiva“ dėkinga už puikų ekskursijos planavimą Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliografei Vidmantai Trečiokienei, už įdomų pasakojimą ir deklamuotas eiles – muziejininkui Audriui Daukšai, už saugią kelionę – vairuotojui Fiodorui Babkovui. Daug nuoširdžių padėkos žodžių skirta Jolantai Lementauskienei, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pavaduotojai, laikinai atliekančiai direktoriaus funkcijas, suradusiai galimybę „atgaiviečius“ nudžiuginti išvyka, tačiau didžiausia padėka – Elenai Gaižiuvienei, Dusetų K. Būgos vyr. bibliotekininkei, rūpestingai visus globojusiai, skatinusiai ir organizavusiai kelionę.
