Žinomo gamtininko knyga – ne tik apie paukščius
Gamtos riterio garbingą titulą turintis Bronius Šablevičius – biologas, ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras, literatas, fotografas, išleidęs keliolika mokslinių ir savo kūrybos knygų – bene geriausiai žinomas dėl tyrimų apie retus Lietuvos paukščius, ypač pelėdas, erelį žuvininką. Balandžio 16 d. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje pristatyta mokslininko knyga ,,Erelis žuvininkas“. Naujoji knyga – tai 1988 metais pasirodžiusio to paties pavadinimo leidinio papildymas. 1979-1986 metų erelio žuvininko stebėjimų duomenys apžvelgiami plačiau, nušviečiant ir tuo metu buvusias realijas, pasakojant apie kartu dirbusius žmones.
Maloniam susitikimui bibliotekoje susirinko buvę bendradarbiai iš Aukštaitijos nacionalinio parko, iš toliau atvykę kolegos, bičiuliai, ignaliniečiai. Autorių pristatė bibliotekininkė Laima Banienė, paminėjusi, kad jis yra ir rajono literatų klubo ,,Lelija“ narys. Aukštaitijos nacionaliniame parke Bronius Šablevičius dirbo daugiau nei 40 metų. Pradėjo 1977-aisiais. Kaip sako, būta visko. Jis visada jautėsi tuo kitokiu – balta varna. Niekada nepritapo prie sistemos, prie tų laikų vadų ir vadukų kuriamos ,,tvarkos“, kuriai priešinosi jo laisva siela. Idėjinių priešų šis intelektualas visada turėjo. ,,Dieve mano, kol žmogus turi valdžią, jaučiasi toks visagalis. Dabar tie visagaliai turi blogą praeitį…“,– sako Bronius. Kažkam jis gali pasirodyti per daug atviras, per daug kitus vertinantis ir jų netinkamą elgesį išviešinantis, tačiau jaučiasi tą galintis daryti. Tiesus, drąsus ir aiškus jo žodis bei nenuginčijamas moralinis autoritetas tikrai daro įspūdį.
,,Buvau dar tik pradėjęs dirbti. Ažvinčių girioje vienas žmogus atrado erelio žuvininko lizdą. Nepasakė, kur. Reikėjo pačiam ilgai ieškoti. Šitas retas paukštis mane labai sužavėjo, tiesiog užkabino. Visoj Prancūzijoje jų yra vos kelios poros. Jei dabar grįžčiau į tuos laikus, dar patyrinėčiau ir erelio žuvininko psichologiją, kuri tikrai unikali…“,– sakė Bronius Šablevičius ir su džiaugsmu pasakojo, kaip netolies lizdo stovėjusioje pušyje buvo pasidaręs stebėjimo palapinę, kaip ten prasėdėdavo ištisom dienom, nuo aušros iki sutemų. Dabar, kaip sako gamtininkas, lizdą gali stebėti sėdėdamas prie kompiuterio, gerdamas kavą, bet šitaip tu niekada nepajusi tų gyvų emocijų, tų ypatingų išgyvenimų, nuotykių skonio. Viename interviu Bronius yra sakęs, kad eidamas prie paukščių, jaučiasi esąs ir įsiveržėlis, ir laikinas, o jie – amžini…
Bronius Šablevičius dėkojo renginyje dalyvavusiam savo bičiuliui, buvusiam Aukštadvario regioninio parko direktoriui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui, dabar – Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro vadovui Remigijui Noreikai, kuris jį ir paskatino rašyti disertaciją. ,,Pažįstu Bronių nuo 15 metų. Esu jam dėkingas, nes tik šio žmogaus dėka tapau gamtininku. Tai pedagogas iš didžiosios raidės, mokantis motyvuoti, uždegti, paskatinti…“, – kalbėjo R. Noreika. ,,Pasaulis truputėlį didesnis nei Sabališkė, nei Kazitiškis…”,– kažkada Remigijui pasakė Bronius. Ir šie žodžiai įsiminė visam gyvenimui. Remigijus ir Bronius yra kartu dalyvavę tiriamosiose mokslinėse ekspedicijose.
Labai šiltai ir jausmingai autorių pasveikino ir Lietuvos biologijos maestro pavadino astronomas, muziejininkas, Molėtų observatorijos įkūrėjas Gunaras Kakaras bei garsus gamtos fotografas Jonas Danauskas. Prisiminimais dalijosi gamtininkas Pranas Zubrickas, miškininkas Jonas Barzdėnas bei geru žodžiu minėtas buvęs Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Emanuelis Leškevičius. ,,Gamtininkai – atskira žmonių kategorija. Jie konkuruoja, jie nori būti pirmi, jie turi patirti, atrasti…“,– sakė jis. Knyga džiaugėsi ir gerų linkėjimų pažėrė kolegos, miškininkai, gamtos fotografai iš klubo ,,Žalias skėtis“. ,,Tavo gyvenimas laimingas, nes visada gyvenai labai intensyviai…“,– sakė J. Danauskas. Na, o bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė dėkojo už renginį ir už bibliotekai dovanotas knygas – naujas, anksčiau išleistas ir už tas, kurios dar bus parašytos. To ir linkėta gamtos riteriui. Ir dar garsiai ištarta mintis, kad jis yra vertas tapti Ignalinos garbės piliečiu. O juk viskas – darbai, knygos, žygiai ir žygdarbiai – prasideda nuo minties.
