1 balandžio, 2026
Lina Kovalevskienė

Dūkšto dvaras – nauja erdvė turizmui

Nuostabūs tie Lietuvos dvarai – istorijos ir  kilniosios kultūros saugotojai. Ignalinos rajone keturi jų privačiomis iniciatyvomis prikelti naujam gyvenimui.  Daugeliui lig šiol dar nematytas atgimimo sulaukęs Dūkšto dvaras. Jo baltasis rūmas iš tolo gražiai šviečia  ant Parsvėto ežero kranto. Dvaras visuomenei pristatytas 2022 m., kuomet čia vyko Europos paveldo dienoms skirtas Ignalinos krašto muziejaus renginys ,,Dūkšto dvaro kultūros pėdsakais“. Dūkšto dvaras šį balandį atveria duris visiems – ne tik organizuotoms grupėms, bet ir pavieniams lankytojams. Įėjimas mokamas, grupėms būtina išankstinė registracija.

Tarp Parsvėto ir Parsvėtaičio ežerų pastatytas Dūkšto dvaras minimas jau XVI a., tada jį valdė kunigaikščiai Giedraičiai, vėliau – Stabrovskiai. 1573 m. dvarą nupirko dvarininkai Rudaminos ir rūpinuosi juo  iki 1813 m. Iki XX a. pr. Dūkšte šeimininkavo Beganskiai ir Daugėlos. 1901 m. Daugėlos dukra Teresė susituokė su Vilniaus universiteto filomatų draugijos veikėju Tomu Zanu. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Tomui (Tomašui)  Zanui dvarininkaujant čia buvo labai populiari sodininkystė, tvenkiniuose profesionaliai auginti starkiai. Išlikę keli sodų masyvai, kurie po truputėlį tvarkomi. Dūkšto dvaro parke iki Antro pasaulinio karo stovėjęs gyvenamas namas, vadintas „prosenelių namu“. Jame gyveno Dūkšto dvaro savininko Tomo Zano (filareto T. Zano proanūkio) prosenelė Helena Bieganska,  kitos vyresnės kartos moterys. Kartais tame name apsigyvendavo ir dvaro savininkai – dažniausiai vasarą, kai rūmus užleisdavo svečiams ar vasarotojams, nes buvo įkurtas pensionas. 1939–1944 m. dvare veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla. Daugybę metų senieji pastatai buvo laiko ir žmonių niokojami. Nepriklausomybės pradžioje jais domėjosi ir čia tvarkytis bandė ne vienas savininkas, bet tik maždaug prieš dešimtmetį  dabartinių savininkų dėka dvaras pradėjo iš tikrųjų keistis, gražėti ir tapo atviras.  

Kiek toliau nuo pagrindinio pastato išlikęs ir senasis medinis kumetynas. Iš maumedžio statytas  pastatas neblogai išsilaikęs, bet jį taip pat reikėtų atnaujinti. Išlikę ir nemažai ūkinių pastatų akmeninių sienų, dekoruotų liaudiškais motyvais. Šalia – Adomo Mickevičiaus liepų alėja. Garsus poetas čia dažnai svečiuodavosi. XIX pr. dvare gyveno žymus to meto dailininkas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas (1762–1835). Jis čia mirė ir buvo palaidotas dvaro kapinaitėse, buvusios ir 1956 m. sudegusios bažnyčios vietoje. Kapavietę ženklina betono obeliskas su metaline viršūne, jis pastatytas 1974 m. (architektas Viktoras Kunickas).  Senosios dvaro laidojimo kriptos dabar uždengtos laikinu mediniu stogeliu ir laukia tvarkymo darbų. Kapinaitėse galima aplankyti ir žymaus pomologo Adomo Hrebnickio (1857–1967) šeimos kapus.

Jei anksčiau lietuviai dvarus asocijavo su baudžiava, su blogybe, tai ilgainiui tas suvokimas keitėsi, ypač pasibaigus sovietiniam laikotarpiui. Dvarai pradėti atverti visuomenei, jie tapo ne tik istorijos, bet ir svarbiais kultūros paveldo objektais.  Muziejai ima didžiuotis, turėdami sąsajas su davarais. XX a. pradžioje dabartinės Lietuvos teritorijoje būta apie 3500 dvarų sodybų, o šiuo metu yra išlikę apie 600. Ignalinos rajone pats žinomiausias visuomenei  ir kultūriniais renginiais garsus Paliesiaus dvaras. Mūsų krašto dvarai yra deimantai, kuriuos turime saugoti, jais žavėtis ir puoselėti kaip neįkainojamas paveldo vertybes.


17 liepos, 2026

Kryžius tremtiniams Ignalinoje – vienas svarbiausių krašto istorinės atminties paminklų, skirtas pagerbti 1941–1952 m. sovietinių trėmimų aukas ir politinius kalinius. […]

16 liepos, 2026

Ignalinos miesto jubiliejinėje šventėje – dvi gražios kultūrinės sukaktys. Liepos 15 d. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka šventė 85-ąjį, o […]

Skelbiamas tautinio kostiumo konkursas IŠAUSTA TAPATYBĖ / Justino Auškelio nuotr.
16 liepos, 2026

Puošnus, spalvomis ir raštais žėrintis, nagingų rankų sukurtas, turtingas ir kiekviename krašte kitoks mūsų tautinis kostiumas. Rodos juo neatsigėrėsi… Ir […]

15 liepos, 2026

Minint garsaus XX a. Lietuvoje gimusio žydų kilmės skulptoriaus Jacqueso Lipchitzo (Žako Lipšico) 135-ąsias gimimo metines, Vilniuje atidaryta jo darbų […]

Dalia Henke
14 liepos, 2026

Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – įteiktas Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkei Daliai […]

14 liepos, 2026

Panevėžio rajonas gali didžiuotis dar viena istorine pergale – Olandijoje vykusiame pasaulio pučiamųjų instrumentų čempionate „World Music Contest Kerkrade“ Panevėžio rajono […]

Čikagoje atidaryta unikali Lietuvos paveldo ir šiuolaikinio meno paroda „Versmės“ / Rengėjų nuotr.
14 liepos, 2026

Liepos 11 d. Čikagoje (JAV) iškilmingai atidaryta Lietuvos nacionalinio kultūros centro kartu su kuratoriumi Ray Bartkumi surengta paroda „Versmės“. Pirmą […]

11 liepos, 2026

Kai kalbame apie Lietuvių tautinių šokių šventę, pirmiausia įsivaizduojame šimtus šokėjų, tautinius kostiumus ir įspūdingus pasirodymus. Tačiau šiemet Čikagoje vykstanti […]

11 liepos, 2026

Šeštadienį Vilniaus Mokytojų namuose registruotas Lietuvos rekordas – didžiausias daugiasluoksnės aliejinės tapybos paveikslas, nutapytas ant vientisos drobės. Kaip pranešė organizacija […]

10 liepos, 2026

Panevėžyje pirmą kartą pradedamas bendras kultūros bilietas, sujungsiantis svarbiausias miesto muziejų ir galerijų erdves į vieną kultūrinį maršrutą. Nuo liepos […]

10 liepos, 2026

„Mano tikslas – kad jaunas žmogus išdrįstų papasakoti, kaip jaučiasi iš tikrųjų,“ – sako aktorė Virginija Kuklytė. Ji su bendraminčiais […]

8 liepos, 2026

Liepos 8-ąją minima Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos diena – reikšminga data visam regionui, primenanti Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrinį paveldą […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
8 liepos, 2026

Šiandien aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – įteiktas Lietuvos ir Japonijos kultūrinių ryšių […]

7 liepos, 2026

Seimas svarstys siūlymą atsisakyti Lietuvos etnografinio regiono pavadinimo Suvalkija, įstatyme įtvirtinant vieną, istoriškai autentišką pavadinimą Sūduva. Tai numatančias Etninės kultūros […]

6 liepos, 2026

Lietuvoje ir visame pasaulyje sugiedota tautiška giesmė, o Vilniuje baigėsi penktadienį prasidėjusi Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“. Valstybės […]

5 liepos, 2026

Sekmadienio vakarą Vilniaus arenoje įvyko Moksleivių dainų šventės Šokių diena. Susibūrę tūkstančiai jaunųjų šokėjų žiūrovams dovanojo įspūdingą teatralizuotą pasirodymą „Ratu […]

26 birželio, 2026

Po kelerius metus trukusio darbo, plataus ir nuoseklaus derinimo su visuomene, savivaldybe, bendruomenėmis bei valstybės institucijomis baigta rengti Trakų istorinio […]

Rygoje baigėsi Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ / Organizatorių nuotr.
24 birželio, 2026

Birželio 19–21 dienomis Rygoje vykusi jubiliejinė XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ subūrė beveik 4 tūkstančius studentų […]

23 birželio, 2026

Vienuolika iki šiol neskambėjusių kūrinių, devyni skirtingų kartų kompozitoriai ir vienas bendras tikslas – įkvėpti naują gyvybę lietuvių tautinių instrumentų […]

A. Naudžiaus nuotr.
10 birželio, 2026

Birželio 7 d. Skriaudžiuose, Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje, nuskambėjo ilgiausias kanklių muzikos koncertas „Man tėvelis padirbdino skambias kankleles“. Kanklių metams […]

Regionų naujienos