Audriui Karalius po mirties įteiktas garbės ženklas „Architektų žiedas“
Lietuvos architektų rūmų narių susirinkimo metu buvo pagerbtas architektas, publicistas, nenuilstantis architektūros riteris bei kritikas Audrys Karalius, kuriam po mirties įteiktas garbės ženklas „Architektų žiedas“, pažymint architekto meilę Lietuvai, architektūrai, miestui, žmogui.
Įteikdamas apdovanojimą Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas sakė, jog Audrys Karalius buvo daugiau nei architektas. Jis buvo gildijos sąžinė, aštrus kritikas ir žmogus, kuriam architektūra buvo ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas, kova už kokybę ir tiesą. SIKON, „Arkitektas“, „Statybų pilotas“ ir begalė kitų iniciatyvų suformavimo ištisą architektų kartą. Jis skatino ne tik projektuoti, bet ir mąstyti, ginčytis bei ginti architektūros vertę visuomenėje.
Audrys Karalius gimė 1960 metais Vilniuje, 1978-aisiais baigė Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą, o 1984-aisiais Vilniaus inžinerinį statybos instituto Architektūros fakultetą. Po studijų dirbo Kauno miestų statybos projektavimo institute, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika. 1996 metais įkūrė ir vadovavo leidyklai „PVZ“, leido architektūros apžvalgos žurnalą „Arkitektas“, vėliau buvo dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“, internetinio architektūros ir kultūros portalo pilotas.lt redaktoriumi, straipsnių autoriumi.
Nepriklausomybės atkūrimo metais Audrys Karalius buvo aktyvus Sąjūdžio Kaune dalyvis, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius. Nuo 2000 metų Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų buvo Lietuvos architektų rūmų tarybos narys ir Kauno architektų bendruomenės renginių iniciatorius.
Garbės ženklą atsiėmęs architekto sūnus Džiugas Karalius sakė, jog tėtis, draugas, kolega, bendramintis tekėjo tarp mūsų visų tarsi upė, pats kūrė architektūrą ir stebėjo ką mes visi kuriame, kuriomis kryptimis mąstome, kokius iššūkius patiriame. Apie tai rašė, kalbėjo, degė, tuo gyveno. Audrys Karalius šviečia ir švies dar ilgai, tiek, kiek jis bus gyvas mūsų mintyse, darbuose. Jam visada rūpės, ką mes kuriame, visada pakomentuos, jis visada žinos kaip geriau. Su juo nuobodu nebus – pažadu.
