Lietuvos pilys ir dvarai skelbia Velykas: teminės dirbtuvėlės, ekskursijos, mugės ir dar daugiau

Jau šį savaitgalį Lietuvos žmonių širdis šildys pavasario šauklys – šv. Velykos. Krikščioniškajam pasauliui svarbi šventė kartu simbolizuoja žmonijos, dvasios ir gamtos atgimimą. Margučiais atriedančios šv. Velykos – puiki proga su šeima ir bičiuliais, pakilus nuo šventinių stalų, išsiruošti iš namų.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija kviečia laiką turiningai ir įdomiai praleisti Lietuvos pilyse ir dvaruose: didžiausios pavasario šventės proga čia gausu įdomių veiklų – nuo teminių dirbtuvėlių,  edukacijų ir ekskursijų iki žaidimų ir pramogų visai šeimai.

Pasidaryk pats: kiaušinių marginimo vašku dirbtuvės dvaro aplinkoje (balandžio 3 d.)

Bendrystėje sutikti artėjančias šv. Velykas kviečia sostinės pašonėje esantis Trakų Vokės dvaras.

Pradedantieji ir pažengusieji margintojai kviečiami į čia, įkvepiančioje dvaro aplinkoje, vyksiančias kiaušinių marginimo vašku dirbtuves. Renginio dalyviai turės galimybę susipažinti su tradiciniais margučių ornamentais ir išmokti subtilių marginimo paslapčių.

Be to, Trakų Vokės dvare artimiausiomis dienomis numatoma intriguojanti parodų rotacija. K. Kurilionok tapybos paroda „Deivės civilizacija. Moteriškumas kaip tikrovės atspindys“ vietą užleis D. Grochovskos porceliano instaliacijai „Biofilija, arba rėdos ratas“ ir tautodailės parodai „Metai įamžinti raštuose“. Apžiūrėti visas tris parodas suspėsite dirbtuvių dieną.

Velykos dvare  – šventinės edukacijos, ekskursijos, paskaitos, parodos ir mugė (balandžio 3–4 d.)

Daug dėmesio praėjusiais metais sulaukusi Panemunės pilies Velykinio bajoro stalo iniciatyva, t. y. saldžiųjų velykinių patiekalų suneštuvės-paroda-ragautuvės atgimė ir šiemet. Į svečius pilyje susirinkusieji taps šios saldžios šv. Velykų tradicijos dalimi ir kartu ragaus visų suneštas velykines bobas, šakočius, įvairiausius tortus ir kitus šventinius skanėstus.

Panemunės pilyje numatomos ir edukacijos visai šeimai – puokščių piešinyje kūrimas ir staigmenų kupinos velykinio lobio paieškos pilyje, jos prieigose ir parke.

Praturtinti žinias apie Panemunės pilį galėsite šventinėse paskaitose ir ekskursijose, o įsigyti rankų darbo suvenyrų ir maisto gaminių – net kelias dienas čia šurmuliuosiančioje bendruomenės mugėje.

Metas sugrįžti prie paprastų dalykų (balandžio savaitgaliais ir ne tik)

Velykos dvare – tai ilgi pasivaikščiojimai su šeima, stebint pirmuosius pavasario ženklus. Laikas kartu bendrose erdvėse ir ramus poilsis savo apartamentuose. Jei Velykas norisi sutikti lėčiau – viešnagėn kviečia Aštriosios Kirsnos dvaras Dzūkijoje.

Kaip sako dvaro šeimininkai, dvaras tinka ir didesnei šeimai – kiekviena gali apsistoti atskirai, bet vis tiek būti drauge. Miestą čia lengva iškeisti į gamtos apsuptį ir kaimo ramybę, o pavasario dienoms ilgėjant, atsiranda vis daugiau laiko pabūti kartu.

Du viename: pažintis su senaisiais papročiais ir tautodailės sritimi (balandžio 4 d.)

Svarbiausia pavasario šventė su didžiuliu kūrybiniu polėkiu laukiama Rokiškio dvare. Čia šv. Velykų išvakarėse vyks kiaušinių marginimo edukacija – puiki galimybė atlikti „namų darbus“ padedant profesionalams, margučiuose užkoduojant gerą energiją, santarvę ir gerovę namams.

Edukacijos rengėjai lankytojus kviečia atsineštus kiaušinius drauge išpiešti vašku ir nudažyti įvairiomis spalvomis. Užsiėmimo dalyviai, puošdami margučius, sužinos jų raštų, spalvų reikšmes, ridenimo ritualų papročius ir su margučiais susijusias paslaptis.

Svarbu besiruošiantiems į velykinę edukaciją Rokiškio dvare: atsineškite 3–6 vnt. kietai virtų kiaušinių, o verdant juos būtinai įberkite žiupsnį druskos – tuomet jų lukštai bus dar tvirtesni.

Geležinio vilko nuotykis išjudins visą šeimą (balandžio 6 d.)

Velykauti šiuolaikiškai ir įtraukiančiai šį pavasarį galite Gedimino pilies bokšte. Jame ir tėvus, ir vaikus išjudins pažintinis žaidimas „Misija: Geležinis vilkas“.

Žaidimo metu ne tik nuskambės įdomioji Gedimino pilies ir Vilniaus miesto įkūrimo istorija, bet žaidėjai ir patys taps nuotykio dalyviais – spręs užduotis, seks užuominas ir drauge bandys iššifruoti slaptą kodą. Na o kodas atvers paslaptingą skrynią, kurioje galimai bus ir dovanų…

Rytas rytą rito, kol Velykos į kaimą atsirito (balandžio 6 d.)

Antrąją šv. Velykų dieną tradiciškai šią pavasario šventę paminėti sename kaime kviečia Lietuvos etnografijos muziejus. Paminėti kviečia taip, kaip tą darė mūsų senoliai: kai giminė ir kaimynai džiaugsmingai rinkdavosi išsiilgę vieni kitų, gardžiai kvepėjo močiutės gaminti valgiai ir vertinamas buvo kiekvienas margutis.

Šventės „Rytas rytą rito, kol Velykos atsirito!“ Rumšiškėse  dalyviams paruošta turininga dienos programa: Mišios, tautodailininkų ir amatininkų mugė, karpinių ir atvirukų dirbtuvėlės, kiaušinių marginimas, tradicinių patiekalų pristatymas, margučių ridenimas ir jų valgymo varžybos, Velykų bobutės apsilankymas, gyva folkloro ansamblių muzika ir kt.

Na o tie, kurie ketina pasinaudoti proga, t. y. lankantis Rumšiškėse apžiūrėti kuo daugiau muziejaus po atviru dangumi eksponatų, kviečiami paėjėti iki Aristavėlės dvaro rūmų ąžuolų laukymėje. Tai – vienintelis toks išlikęs baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys. Kitaip tariant, būtent taip prieš šimtus metų atrodė vidutinių bajorų rezidencijos.

Margas Atvelykis: ridens kiaušinius, pūs muilo burbulus, vaišinsis patys ir vaišins dvaro gyvūnus (balandžio 12 d.)

Šviesi velykinė nuotaika kiek vėliau pasieks Krikštėnų dvarą, kur Atvelykio proga bus rengiama sekmadienio puota. Ši popietė skirta lėtam buvimui, skoniams ir bendrystei, pakilioje aplinkoje stabtelint pasidžiaugti buvimu kartu.

Po dvariškos puotos, kuria rūpinsis Roko virtuvė, puotos dalyvių lauks margučių ridenimas, didžiulių muilo burbulų pūtimas, orientacinis žaidimas ir pažintis su dvaro gyvūnais.

„Vaikų Velykėlių“ švente taip pat garsėja Paežerių dvaras.

Tokios parodos dar nematėte: dėmesio centre – šimtas margučių (iki balandžio 20 d.)

Lietuvos tautodailininkės su meile ir pavasariu širdyse primargino eksponatų nekasdienei parodai Raudondvario dvare. Savo darbais – o jų tikslų skaičių parodos organizatoriai pametė suskaičiavę pirmąjį 100-tuką – jos parodo, kaip iš taško ir brūkšnelio gimsta gražiausi raštai.

Naudodamos tradicines technikas ir raštus, margintojos kiekvieną margutį pavertė tikru meno kūriniu, atspindinčiu lietuviškas tradicijas, šeimoje iš kartos į kartą perduodamas žinias bei gyvąją tradicijos ir dabarties jungtį.