Kaune pagerbti Lietuvos valstybės gynėjai
2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. Pirmasis toks apdovanojimų teikimas įvyko 2023 m. birželio 23 d. LR Seime, antrasis Vilniaus karininkų ramovėje, pažymint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 105-ąsias metines.
Renginio metu buvo pagerbta ir įvertinta per 80 laisvės gynėjų, kuriems buvo įteikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paruošti Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimai ir Laisvės gynėjo ženklai. Keliems artimiesiems buvo įteikti dokumentai ir ženklai jau po laisvės gynėjo mirties.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo LR Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, vienas iš mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” kūrėjų, dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas ir kiti svečiai.
Renginyje vyko dviejų dokumentinių filmų peržiūra apie Lietuvos kariuomenės savanorius, o meninę programą pristatė Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai.
Šventinis renginys vyko liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos išvakarėse. Tai diena, kuri mums primena didingą praeitį, ilgaamžes valstybingumo tradicijas, vienija mus ir skatina kurti ir pasitikėti ateities Lietuvos valstybe.
2021 m. LR Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą ir numatė, kad šis statusas suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., tai yra nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki pučo Maskvoje, SSRS karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei vientisumui. Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. SSRS karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Pastebėtina, kad yra išskirtos šešios gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys. Visi jie 1990–1991 metais turėjo būti prisiekę Lietuvos Respublikai.
Iškilmingo renginio organizatoriai buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos karininkų ramonė Kaune.
