17 rugpjūčio, 2018
Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Geopolitikos diagnostika: Kaspijos jūra, Rumunija, Mali

Kaspijos jūra

Faktas:

Penkios Kaspijos jūros pakrantės šalys rugpjūčio 12 dieną pasirašė teisiškai įpareigojančią sutartį dėl Kaspijos jūros pa(si)dalijimo.

Diagnozė:

Pasak pasirašyto dokumento Kaspijos jūra pagaliau ir teisiškai tapo… jūra. Apie tris dešimtis metų vyko diskusija, kaip pasidalinti šį vandeniu dengiamą žemės plotą, kuriame, ne paslaptis, gausu naftos ir dujų.

Pravartu žinoti, kad iki SSSR žlugimo Kaspijos jūros pakrantėje buvo tik dvi valstybės – Iranas ir SSSR, kurios Kaspijos vandenį pasidalino brėžiant tiesią liniją nuo kranto iki kranto tarp sausumos sienos, siekiančios vandenį, taškų. Taip paprastai dalijami (jei nesusitariama kitaip) ežerai, tad Kaspija teisiškai turėjo ežero statusą.

Kaip pakrantės šalių tapo penkios (Azerbaidžanas, Iranas, Kazachstanas, Rusija, Turkmėnistanas), atsirado galimybė arba palikti ežero statusą (vandens paviršių pasidalinant kiekvienai šalia priklausančiais sektoriais arba Kaspiją laikyti jūra, kiekvienai šaliai priskiriant kontinentinį šelfą ir paliekant neutralius vandenis už šelfo ribų.

Šalys ilgai negalėjo apsispręsti iš esmės dėl savo geografinio godumo, nes ne iki galo aišku, kur tie didžiausi naftos klodai. Dalinantis ežerą savotiškai perki katė maiše – gauni sklypą savą sklypą, bet nelabai žinai, ką jame rasi. Dalinantis jūrą, yra vilties „pamedžioti“ ir tarptautiniuose vandenyse.

Galiausiai sutarta dėl jūros, nors ir su išlygomis. Lieka daug nepasitikėjimo ir neišsipildžiusių lūkesčių. Gali būti, kad kils noras dar kartą kaip nors ypatingai sutarti dėl likusių neutralių vandenų pasidalijimo, o tai gali būti naujo rimto konflikto grėsmė.

Rumunija:

Faktas:

Šalyje nerimsta visuomenės protestai, formaliai – prieš korupciją, prieš vyriausybės pastangas apginti korumpuotus valdančiosios partijos politikus.

Diagnozė:

Psichologai visuose mūsų žodžiuose randa kažką paslėpto ir nepastebimo.

Protestai Rumunijoje nėra šiaip sau žodžio ir susirinkimų laisvės karnavalas, abstrakčia siekiant sumažinti korupcijos mastą šioje, bene labiausiai korumpuotoje Europos Sąjungos šalyje. Protesto lozungas aiškus – „valdžia turi ginti piliečius, o ne politikus, piliečių sąskaita“. Tad reikalaujama, kad atsistatydintų vyriausybė, kuri, kaip protestuotojai mano, stengiasi „suminkštinti“ antikorupcinius įstatymus, o taip pat savai diskriminuoja užsienyje gyvenančius ir dirbančius rumunus, kurių, įvairiais paskaičiavimais yra 4-5 milijonai, t.y., ketvirtadalis visos šalies darbo jėgos.

Pavyks nuversti valdančius socialdemokratus ar ne, bus nauja valdžia mažiau korumpuota ar tokia pati, tai svarbūs klausimai, tačiau politiškai vis labiau pažeidžiamas tampa šalies prezidentas Klaus Iohannis. Jis buvo išrinktas kaip griežtos kovos su korupcija simbolis, tačiau kovos rezultatai kol kas lūkesčių nepateisina. Prezidentas, aišku, prieš korupciją, prezidentas smerkia specialiąsias policijos pajėgas dėl, neva, nebūtino jėgos naudojimo prieš demonstrantus, bet tuo pat metu prezidentas, supranta, kad šaliai reikia ne ochlokratijos, o stabilios vyriausybės, kad ir korumpuotos.

Taigi, mirtis Drakonui, tegyvuoja Drakonas.

Mali

Faktas:

Šalies rinkimų komisija paskelbė, kad šalies prezidento rinkimus laimėjo dabar šias pareigas einantis Ibrahim Keita.

Diagnozė:

Gali pasirodyti, kad šios tolimos šalies rinkimai mus tik geopolitinė smulkmena, tačiau taip nėra. Ši Afrikos šalis yra Europos Sąjungos geopolitikos bandymų lakmuso popierėlis, o gal ir visa Europos garbė.

Prieš kelis metus Prancūzija (Mali – buvusi Prancūzijos kolonija) kartu su sąjungininkais, tame tarpe ir Lietuva, ėmėsi iš esmės stabilizuoti padėtį šalyje, kuriuos silpna vyriausybė niekaip nesugebėjo pasipriešinti islamistinių grupuočių savivalei.

Pasidžiaugta, kad projektas įgyvendintas sėkmingai – islamistai išvyti ir rinkimai vyko palyginti ramiai, demokratija triumfuoja, – tačiau rinkimų eiga ir rezultatai rodo, kad demokratija iš esmės neveikia, centrinė valdžia tebėra silpna ir laikosi tik užsienio karinės paramos bei Jungtinių Tautų taikdarių dėka. Balsavo (dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir baimės bei trukdymų) tik apie 40 procentų rinkėjų. Beveik penktadalyje rinkimų apylinkių fiksuoti smurto protrūkiai ir kiti rimti pažeidimai, galiausiai pralaimėjęs kandidatas – Soumaïla Cissé – nepripažįsta rezultatų.

Tad labai abejotina, ar šios Afrikos šalies išlaisvinimas nuo islamistų baigėsi. O jei baigėsi, tai dar neaišku, kas ką nuo ko „išlaisvino“. Bent jau Europos projekto ir čia negalima laikyti sėkmingu.

Užs. Nr. EV-63


8 gegužės, 2025

Naujuoju popiežiumi išrinktas amerikietis Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV. Jis yra pirmasis iš JAV kilęs popiežius Katalikų Bažnyčios istorijoje. […]

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
8 gegužės, 2025

Po suaktyvėjusių nelegalių migrantų bandymų patekti į Lietuvos teritoriją, Valstybės sienų apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia – prie […]

Naujasis Vokietijos kancleris konservatorius Friedrichas Merzas / EPA-ELTA nuotr.
7 gegužės, 2025

Netikėtai Vokietijos konservatoriui Freidrichui Merzui antradienį per balsavimą parlamente pritrūko balsų, kad būtų išrinktas kitu Vokietijos kancleriu, nors tai buvo […]

4 gegužės, 2025

Sekmadienį, minint Motinos dieną, Lietuvos lyderiai šia proga pasveikino šalies mamas, močiutes bei globėjas. „Pasitikdami mamos dieną, visi suvokiame, kokia […]

4 gegužės, 2025

Buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus pranešė įsteigęs asociaciją „Alternatyva Lietuvai“. „Šiandien mes įsteigėme asociaciją „Alternatyva Lietuvai“, labai džiugu buvo matyti […]

1 gegužės, 2025

Kuriama Regionų ministerija turi būti pagrindinė nacionalinės regionų politikos formuotoja, o kitų ministerijų funkcijos jai perduotos tik tose srityse, kur […]

1 gegužės, 2025

Ketvirtadienį minint Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos Vilniuje surengė kasmetines eitynes. Per šimtą renginyje dalyvavusiųjų atstovų reikalavo demokratijos darbe ir […]

30 balandžio, 2025

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad keturiems buvusiems ir esamiems Marijampolės, Joniškio, Birštono ir Druskininkų savivaldybių tarybų nariams pareikšti įtarimai […]

30 balandžio, 2025

Dėl banko paslaugų neprieinamumo nepatogumus ir papildomas išlaidas patiria beveik pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai – jie gaišta laiką, nes yra […]

Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė
30 balandžio, 2025

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė trečiadienį po pietų atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę Kaune. Kiek vėliau pranešta, kad […]

26 balandžio, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Romoje, Šv. Petro bazilikoje, dalyvavo iškilmingose Popiežiaus Pranciškaus laidotuvių […]

26 balandžio, 2025

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išsirinko naują pirmininką – prie politinės jėgos vairo vėl stos Gintautas Paluckas.  LSDP pirmininko rinkimų […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

21 balandžio, 2025

Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis balandžio 21-ąją neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo. AFP išskyrė 15 […]

EPA-ELTA nuotr.
21 balandžio, 2025

Pasirodžius žiniai apie sunkiai sirgusio 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį, Katalikų Bažnyčia nebeturi vadovo. Kaip bus laidojamas anapilin iškeliavęs ligšiolinis pontifikas […]

13 balandžio, 2025

Lietuvos šalies vadovai reiškia užuojautą nuo Rusijos raketos smūgių Ukrainos Sumų mieste žuvusių žmonių artimiesiems. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad […]

KAM / K. Kavolėlio nuotr.
12 balandžio, 2025

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros Lietuvoje. […]

9 balandžio, 2025

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartoja, jog šalyje yra poreikis steigti dar vieną karinį poligoną. Vis dėlto, politikės teigimu, dėl […]

Regionų naujienos