4 vasario, 2019
Egidijus Vareikis

Juodosios jūros paplūdimiai

Kodėl Krymas beveik tiek pat svarbus kaip Taivanas ar Kipras? Kodėl laivai plaukioja pagal Montreux konvenciją ir kas ją pažeidinėja?

Norintiems suprasti, ką iš tikro reiškia žodis geopolitika, šiandien pravartu po ranka turėti Juodosios jūros ir ją supančio regiono žemėlapį. Strateginio pasidalijimo linijos šiandien brėžiamos kaip tik per Juodosios jūros vandenis ir paplūdimius.

Respektabilūs istorikai teigia, kad mūsiškė europinė civilizacija gimė kažkur Egėjo jūros salose, o gal net ir Juodosios jūros pakrantėje. Ne atsitiktinai mūsų – europiečių – rasė amerikietiškoje rasių klasifikacijoje vadinama kaukazietiška.

Jau Antikos pasaulio strategai suvokė, kad pasaulį valso tas, kieno rankose jūra. Visiems gerai žinomas Trojos karas kilo lyg ir dėl moters, tačiau jis turėjo ir aiškų geopolitinį „šešėlį“ – karo laimėtojas galėjo valdyti Juodąją ir Viduržemio jūras jungiančius sąsiaurius o tuo būdu kontroliuoti visą Antikos ekonomiką bei politiką.

Vėliau protingi romėnai suvokė, kad Konstantinopolis yra svarbesnis net už Romą, bizantiečiai iš paskutiniųjų gynė jį nuo Osmanų, o pastarieji galėjo atiduoti svetimiesiems viską, tik ne teisę valdyti jau minėtus sąsiaurius. Lietuviai gali pasigirti, kad ir jie kažkada valdė (gal?) Juodosios jūros pakrantę, tačiau geopolitinės naudos iš to tikrai nesusikūrė. Kelis šimtmečius tai buvo veikiau minėtų Osmanų imperijos ir satelitinių chanatų valdos.

Rusų caras Petras buvo savaip pamišęs dėl geopolitikos, ir savo kontinentinę šalį visaip stengėsi pritempti prie jūrų. Mes buvome vieni iš Rusijos nesėkmingo „ėjimo į Europą“ aukų. Rusai pasiekė Baltiją, bet tik tiek – skandinaviškųjų sąsiaurių neužvaldė. Pietuose prasidėjo kelis šimtmečius užtrukęs „stumdymasis“ su turkais ir jų draugais, kuriame Rusijos pergalė irgi buvo labai pusinė – sąsiauriai ir laivybos kontrolė liko turkų rankose.

1936 metais pasirašyta Montreux Konvencija ir vėlesnės jos pataisos leidžia didele dalimi laisvą nekarinių laivų judėjimą, bet tuo pat metu leidžia Turkijai kontroliuoti karo laivų praplaukimą sąsiauriais ir uždaryti sąsiaurius, jei to reikalauja šalies saugumas. Tad buvusius SSSR galimybės „išplaukti“ į Viduržemio jūrą buvo ribotos, juolab, kad Turkija yra NATO šalis.

Montreux Konvencija yra nors ir neformalus, bet tipinis pavyzdys laivybai ir kituose sąsiauriuose, tad jos kaip nerašytos taisyklės laikomasi visame pasaulyje. Konvencija turėjo savaip galioti ir Kerčės sąsiauriui, tačiau Ukrainos laivų užpuolimas praeitų metų pabaigoje parodė, kad Rusija, bent jau „savo“ teritorijoje jos nepaiso.

Šiandien situacija Juodojoje jūroje ir jos paplūdimiuose tikrai įdomi. Didžioji pakrantės dalis yra NATO šalių teritorija (Turkija, Bulgarija, Rumunija), dvi šalys – Sakartvelas ir Ukraina – formaliai neutralios, bet siekiančios NATO narystės, ir… Rusija.

Po SSSR subyrėjimo Rusijai liko labai nedaug Juodosios jūros kranto, beveik kaip prieš du šimtmečius. Demokratinei Rusijai formaliai ne geopolitika turėjo rūpėti, nedemokratinai rūpi kaip tik ji. Rusijos politika šiame regione yra ne pas kita, kaip pakrantės valdų plėtimas. Pradžioje tai daroma silpnesniųjų sąskaita, po to… kas žino. Kokioje nors Baltijos jūroje tai vargu ar pavyktų, Juodojoje – pavyksta.

Pirmoji auka – Sakartvelas, nuo kurios atplėšta visa Abchazijos pakrantė. Būta svajonių ir apie Adžariją, o gal ir visą Sakartvelą, bet kol kas tiek. Nereikia būti net dideliu mąstytoju kad suprasti, jog Juodąją jūrą didele dalimi valdo tas, kas valdo Krymą. Sovietmečio lyderiai, priskyrę Krymą Ukrainai vargu ar tikėjo, kas sovietinė valstybė nunyks, bet atsitiko taip, kad Rusijai Krymą teko glemžtis jėga. Ukrainos geopolitinė situacija nedžiuginanti – Mariupolis „uždarytas“, Odesa (beje, antras pagal dydį Juodosios jūros pakrantės miestas) gerokai pažeidžiama.

Sako, negalima svarstyti, kas „būtų, jeigu būtų“, bet akivaizdu, kad laiku priėmus Sakartvelą ir Ukrainą į NATO ar bent suteikus narystės perspektyvą, Rusijos avantiūrizmas gal būtų gerokai mažesnis. Tačiau bet kuriuo atveju NATO-Rusijos konfrontacija šioje vietoje akivaizdi. Ko gali reikti Rusijai – dar daugiau pakrantės, o gal NATO šalių silpninimo, keliant chaosą Balkanuose ar Sirijoje? Ko reikia NATO – naujų narių ir ryžtingesnės politikos, daugiau karių regione, kad nebūtų karo?

Tai jau tikrai ne ramaus pagulėjimo paplūdimyje.

 

Užsk. Nr. EV-100


1 gegužės, 2024

Lietuvoje minint Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos sostinėje surengė eitynes ir mitingą. Per šimtą renginyje dalyvavusiųjų atstovų reikalauja mažinti šiuo […]

1 gegužės, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu paskelbė bendrą pareiškimą Baltijos […]

30 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra būtina imtis prevencinių priemonių ir griežtinti kontrolę. Taip […]

29 balandžio, 2024

Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje […]

29 balandžio, 2024

Sakartvele sekmadienį tūkstančiai žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą „užsienio įtakos“ įstatymą. Apie 20 000 demonstrantų su Sakartvelo ir ES […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. Pirmadienį politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai […]

28 balandžio, 2024

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį paskelbtame interviu Kanados „CTV News“ laidai sakė, kad neseniai JAV vykusiame susitikime su Donaldu Trumpu […]

26 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda penktadienio popietę Vytauto Didžiojo universitete dalyvavo tarptautiniame forume „Europos […]

26 balandžio, 2024

Šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo registravosi beveik 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. „Lyginant […]

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
26 balandžio, 2024

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele […]

25 balandžio, 2024

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
25 balandžio, 2024

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Lietuvos […]

25 balandžio, 2024

Atsižvelgdami į ūkininkų nuogąstavimus dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų, EP nariai peržiūrėjo šiuo metu galiojančias taisykles ir nusprendė […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) Lietuva, atstovaujama sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir […]

25 balandžio, 2024

Švenčiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Statistika skelbia, kad nuo narystės pradžios vidutinis atlyginimas ir vidutinė senatvės pensija Lietuvoje išaugo […]

24 balandžio, 2024

Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, […]

23 balandžio, 2024

Lietuvos atstovai Europos Parlamente (EP) – vieni pasyviausių, rodo įtakingo leidinio „Politico“ statistika. Antradienį paskelbtais „Politico“ duomenimis, pagal politines iniciatyvas […]

23 balandžio, 2024

Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Jei […]

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
23 balandžio, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas Gitanas Nausėda, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus […]

21 balandžio, 2024

Baltijos šalys sveikina JAV Atstovų Rūmų sprendimą po mėnesių blokados patvirtinti milijardinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. „Nuostabi diena laisvajam pasauliui, […]