Keliauti Lietuvos magistralėmis ir greitkeliais – gerokai saugiau

Per praėjusį dešimtmetį Lietuvos magistralės ir greitkeliai eismo dalyviams tapo akivaizdžiai saugesni dėl juose aktyviai diegtų kompleksinių priemonių. Šiemet paskelbtoje Europos transporto tarybos (ETSC) ataskaitoje mūsų valstybė pripažinta padariusi didžiausią pažangą, mažinant žūčių tokiuose keliuose skaičių 2004–2013 m.

„Darome viską, kad Lietuvos greitkeliai ir automagistralės būtų kuo saugesni, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Esu tikras, kad tokius rezultatus lėmė spartus gerosios pasaulio praktikos, diegiant inžinierines saugaus eismo priemones, taikymas, vadinamųjų „juodųjų dėmių“ keliuose skaičiaus mažinimas, taip pat – nuolat tobulinama vairuotojų rengimo ir kontrolės sistema.“

ETSC ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad šį progresą (trejus metus iš eilės –2011–2013 m. – vidutiniškai žuvo 11 žmonių, kai ataskaitinio laikotarpio pradžioje – 2004–2006 m. – 48) Lietuva pasiekė kompleksinėmis priemonėmis. Tarp efektyviausių priemonių ETSC pažymėjo lėtėjimo ir greitėjimų juostų platinimą ir ilginimą, sankryžų rekonstravimą į žiedines bei atitvarų įrengimą.

Susisiekimo ministerija, siekdama ir ateityje optimaliai spręsti saugaus eismo problemas, naujuoju finansiniu 2014–2020 m. periodu planuoja skirti beveik ketvirtadalį (26 proc.) ES investicijų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelių plėtrai.

Bus tobulinami geometriniai parametrai (ilginamos ir/ar platinamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos), įrengiami vis nauji apšvietimo ruožai, naikinamos vieno lygio sankryžos, apsisukimai, tobulinami skirtingų lygių sankryžų parametrai, šalinamos kliūtys šalikelėse, diegiamos intelektinės eismo saugos sistemos.

Iš viso Lietuvos susisiekimo sektoriui 2014–2020 m. numatoma skirti apie 1,45 mlrd. eurų ES fondų investicijų.