9 gruodžio, 2019
Egidijus Vareikis

Kaip nuversti valdžią

Kažkuris Naujųjų laikų politikas sakė, kad pralaimėjęs perversmas yra maištas, o laimėjęs – revoliucija. Viena ir kita yra kaip ir neteisėta, tačiau pirmuoju atveju pasmerkiama, o antruoju – išaukštinama.

Bet kuri politinė sistema sukuria savo teisę taip, kad sistemos keisti nereiktų, tačiau visi žino, kad tos politinės sistemos nėra amžinos – arba nugyvenę ilgą amžių tiesiog pasensta moraliai ir tampa „jaunų barbarų“ grobiu, arba joms vadovauja netinkami žmonės, kurie tiesiog pagreitina jų mirtį. Todėl netinkamus žmones taip pat reikia keisti, kartais ir perversmo metodais. Suprantama, kad maišto ir revoliucijos supratimas priklauso nuo požiūrio. Ukrainietišką Maidano revoliuciją Maskva tebevadina perversmu, o prieš gerą šimtą metų bolševkų grupuotės įvykdytą perversmą – revoliucija. Tad su definicijomis reikia elgtis atsargiai.

Pasvarstyti šią temą paskatino įvykiai Bolivijoje, kurios prezidentas Evo Morales, neseniai laimėjo rinkimus, tačiau … pasiprašė prieglobsčio Meksikoje. Jis sako, kad prieš jį surengtas perversmas, tačiau Bolivijos miestų gatvėse šnekama apie liaudies sukilimą, kurio prezidentas išsigando.

Galima pagalvoti, o kas čia tokio, tesižino. Tačiau mes – tarptautinė bendrija, turime nutuokti, ar Bolivijos įvykius reikia smerkti ar sveikinti, pripažinti naują valdžią teisėta ar ją boikotuoti.

Dažniausiai siūloma neskubėti su atsakymu. Matysime, kas bus po to, sužinosime, ką apie valdžios pasikeitimus galvoja didžiosios valstybės – mūsų sąjungininkai ir priešininkai.

Manoji karta gerai prisimena vadinamuosius karinius perversmus. Jų ypač daug buvo Afrikoje, Į gatves išvažiuodavo tankai, uniformuoti vyrai per televiziją pranešdavo, kad valdžia pasikeitė, neilgai trukus, bus geriau. Dažnai nereikėjo ir šaudyti, o jei ką ir nušaudavo, tai kokį besipriešinantį kažkurios ten Afrikos šalies prezidentą.

Šaltojo karo metu buvo aišku, kas savi ir nesavi.

Po Šaltojo karo visi turėjo draugauti, visi tapo kaip ir savi, tad vis sunkiau pasakyti, ar valdžią remti ar ją griauti. Politikos mitologija prieš kelis dešimtmečius ragino diktatorius versti, dabar ragina su jais susitarti, revoliucionieriais anuo metu ragino žavėtis, dabar juos perspėja, kad tik ko nedestabilizuotų.

Mūsų laikais kariškiai perversmų neberengia. Jie jau įprato nesikišti (kartais net nevykdyti savo pareigų). Generolas dažniau tik paragina prezidentą pasitraukti ar saugiai palydi į oro uostą. Perversmus vykdo gatvė. Politiniame leksikone atginė ausiai kiek neįrasta skambantis žodis ochlokratija, reiškiantis gatvės ar minios valdžią. Minia ginkluota jau nebe šautuvais ar akmenimis. Ji ginkluota mobiliais telefonais, kurie veikia kur kas efektyviau nei šaunamieji ginklai. Šmaikštesni politikos komentatoriai šiandieninius perversmus spėjo pavadinti Schroedingerio perversmais. Buvo toks austrų fizikas – Nobelio premijos laureatas Erwinas Schroedingeris, išaiškinęs, kad materija tuo pat metu gali būti ir dalelė ir banga – priklauso, ką norėsi tuo metu joje aptikti.

Tad nesistebėkime, kad politikos filosofijoje tampame vis labiau subjektyviais idealistais. Bolivijoje prezidentas laiku išvyko. O gal per anksti? Venesueloje neišvyko ir perversmas revoliucija netapo. Arabų pasaulyje prieš kelis metus prasidėjo politikos „pavasaris“. Tuniso prezidentas pabėgo ir atidavė šalį naujiesiems politikams, Sirijos prezidentas nutarė kariauti. Blogai, kad kariauja ir daug šaudo, bet savaip tą karą laimi. Turkijoje gi laimėjo kareiviai apsisprendę be reikalo nešaudyti. Armėnijoje laimėjo gatvės revoliuciją, susirinkusius Tbilisio gatvėje kol kas vadina… chuliganais. Pagal Schroedingerį…

Kokia gi ateitis mūsų laukia?

Politikos žinovai jau neabejoja, kad XXI amžius, kurio beveik penktadalį pragyvenome, tikrai nebus liberalios demokratijos amžius. Vis dažniau valdžia bus keičiama ne perskaičius rinkimų rezultatus, o kokių nors socialinių tinklų pagalba. Ne dešinieji keis kairiuosius ar kokie centristai kariaus su kraštutinių pažiūrų politikais. Platonas sako, kad po demokratijos ateina tironija, o ji ne ideologijomis matuojama. Ochlokratiją keis twiterokratija, o politikos guru bus kažkokie anonimai.

Baugu ar įdomu?

Irgi pagal Schroedingerį… Kaip pažiūrėsi.

 

Užsk. Nr. EV-160


16 gegužės, 2024

Rusija paskelbė buvusio Estijos policijos vadovo Elmaro Vaherio, buvusio Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, taip pat kelių Lietuvos, Latvijos […]

16 gegužės, 2024

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, […]

16 gegužės, 2024

Penkiolika Europos Sąjungos (ES) valstybių nori „naujų būdų“, kaip elgtis su nelegaliais migrantais, įskaitant kai kurių jų išsiuntimą į trečiąsias […]

Seimo narys Andrius Bagdonas
16 gegužės, 2024

Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. Ketvirtadienį jų […]

16 gegužės, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Jonavos rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

16 gegužės, 2024

Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai mini Vyšivankos dieną ir puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais. Vyšivanka (ukr. Вишиванка) – liaudiškais geometriniais […]

16 gegužės, 2024

Prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) piketuoti susirinkę ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad jų profesijos atstovams skiriamas nepakankamas finansavimas. Todėl, pasak ugniagesių […]

16 gegužės, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad Valstybės kontrolės išvados dėl neracionalaus mokyklų tinklo paskatins savivaldybių politikus priimti reikiamus sprendimus. […]

16 gegužės, 2024

Blogis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje laimi, kai paprasti geri žmonės nedaro nieko – tiesiog neateina į rinkimus. O tai ir […]

16 gegužės, 2024

Šiandien dauguma suprantame, kad pagarba žmogui, nesvarbu, koks jis bebūtų, turi išlikti. Tačiau negali būti ideologijų, kurios kėsintųsi į kertines […]

15 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Mariupolio valstybinis universitetas, kuris dėl karo šiuo metu veiklą tęsia Kijive, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui prof. […]

R. Fico, EPA-ELTA nuotr.
15 gegužės, 2024

Trečiadienį Slovakijoje buvo pasikėsinta į šalies ministro pirmininko  Roberto Fico gyvybę. Pasak vietos žiniasklaidos, 71 metų šaulys gali būti žinomas […]

15 gegužės, 2024

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė, kad už konsultacijas Mindaugui Ardišauskui mokėjęs parlamentaras Justas Džiugelis laikėsi parlamentinių lėšų panaudojimo […]

Erlandas Galaguzas / D. Umbraso/LRT nuotr.
13 gegužės, 2024

Visagino gyventojams prezidento rinkimuose išreiškus palaikymą prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, rajono meras Erlandas Galaguz neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine iš […]

13 gegužės, 2024

Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų […]

13 gegužės, 2024

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi pasiektu rezultatu. Anot politikės, tai rodo, jog 2020 […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
13 gegužės, 2024

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, […]

13 gegužės, 2024

Tenka susidurti su karčia realybe – regionai masiškai paliekami žmonių, o Vilniaus miestas auga kaip „ant mielių“ pagal gyventojų skaičių […]

13 gegužės, 2024

Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas […]